J.Mattiso parama 2015 metų susitarimui, kuriuo apribojama Irano branduolinė programa, yra akivaizdus kontrastas D.Trumpo vertinimui, kad šis susitarimas yra „akibrokštas“ Jungtinėms Valstijoms.
„Jei mes galime patvirtinti, kad Iranas laikosi susitarimo, jei galime nustatyti, kad tai visiškai atitinka mūsų interesus, tuomet tikrai turėtume jį tęsti“, – Senato Ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė gynybos sekretorius.
„Manau, kad šiuo momentu, nesant požymių, kad yra kitaip, prezidentas turėtų svarstyti jį palaikyti“, – sakė jis. Paklaustas, ar mano, kad susitarimas atitinka nacionalinius interesus, J.Mattisas atsakė: „Taip, senatoriau, manau.“
D.Trumpas kas 90 dienų turi informuoti Kongresą, ar, jo nuomone, Iranas laikosi susitarimo ir ar sankcijų Teheranui panaikinimas pagal šį susitarimą vis dar atitinka JAV nacionalinius interesus.
Kol kas jis patvirtindavo, kad Iranas laikosi susitarimo, bet užsiminė, kad kitas terminas, spalio 15-oji, bus lemiamas.
Iranas ir kitos susitarimą pasirašiusios šalys – Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija – susitarimą vadina taikių, ne karinių Teherano branduolinės programos tikslų garantija.
Tačiau praėjusį mėnesį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, D.Trumpas užsiminė, kad Vašingtonas galėtų pasitraukti iš susitarimo. JAV lyderis susitarimą pavadino „akibrokštu“ ir perspėjo: „Nemanau, kad paskutinį kartą apie tai girdėjote.“
Vėliau jis žurnalistams sakė, kad jau priėmė sprendimą, bet dar nėra pasirengęs jo atskleisti.
Nepatvirtinimo pavojai
Keli JAV aukšto rango pareigūnai, taip pat – susitarimui nepritariantys stebėtojai, yra sakę, jog jei D.Trumpas nepatvirtins, kad Iranas laikosi susitarimo, tai nebūtinai reikš JAV pasitraukimą ar sutarties galą.
Nepatvirtinimo atveju Kongresas pagal įstatymą per 60 dienų turės nuspręsti, ar vėl taikyti Iranui sankcijas, kurios buvo panaikintos 2015 metais, pagal minimą susitarimą. Vašingtonas galėtų pasinaudoti tuo laiku ir spausti savo sąjungininkus Europoje vėl pradėti derybas su Teheranu.
Tačiau tai būtų rizikinga.
JAV atsisakymą patvirtinti sutartį, naujų sankcijų įvedimą arba senųjų sugrąžinimą Iranas galėtų interpretuoti kaip sąlygų pažeidimą ir atnaujinti uždraustą urano sodrinimo programą.
Jei JAV Kongresas sugrąžintų sankcijas, tai reikštų susitarimo galą, sako Europos diplomatai.
Nei Teheranas, nei kitos susitarimą pasirašiusios šalys nenori iš naujo dėl jo derėtis, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir siūlė kompromiso vardan bandyti pridėti prie jo „vieną ar du stulpus“.
Amerikiečiai abejoja keliais susitarimo punktais, pradedant faktu, kad Irano branduolinės programos suvaržymai nuo 2025 metų pradės palaipsniui nykti.
Jie taip pat reikalauja, kad Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vykdomi Irano branduolinių objektų tikrinimai būtų išplėsti ir į kelis karinius objektus.
Be to, Vašingtonas sako, kad Iranas pažeidžia susitarimo dvasią vykdydamas atskirą balistinių raketų programą ir „ destabilizuojančią“ veiklą Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Jemeną ir Siriją.