Tačiau moteris, pro raudonai dažytas lūpas išpučianti dūmus ir per petį persimetusi šautuvą, yra gavusi privilegijuotą išsilavinimą, apie kurį daugelis galėtų tik pasvajoti.
Tai nusistovėjusioms taisyklėms nepaklūstanti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino anūkė – jauniausias jo numylėtos dukters Svetlanos Alilujevos vaikas, rašo dailymail.co.uk.
Ką šis sovietų despotas būtų pasakęs apie Chrese Evans, kurią jos motina vadino „tikra amerikiete, kaip obuolių pyragas“, tegalime spėlioti.
Chrese, kurios tikrasis vardas kažkada buvo Olga, yra jauniausia iš trijų savo motinos vaikų ir vienintelė palikuonė, kurios Svetlana susilaukė su trečiuoju savo vyru, amerikiečių architektu Williamu Wesley Petersu.
Dabar 44 metų moters gyvenimas niekuo neprimena to gyvenimo, kurį būtų norėjęs jai numatyti jos senelis.
Chrese nusprendė gyventi Oregono valstijos Portlando mieste, už tūkstančių kilometrų nuo privačių apartamentų Kremliuje, kur prabangoje augusi jos motina vaikystėje susipažino su Winstonu Churchilliu.
Nuotraukoje, kur ji laiko per petį permestą žaislinį šautuvą, moteris pozavo kaip „tankistė“ – 9-ojo dešimtmečio britų komiksų personažė.
Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą gavusi Chrese, Portlande turinti nedidelę antikvaro parduotuvę, šias nuotraukas paskelbė savo socialinės žiniasklaidos paskyroje.
Ji išdidžiai giriasi savo tatuiruotėmis ir apie vieną savo kūno piešinį rašė: „Šis buvo daromas kelerius metus, bet 2007 metais galiausiai buvo užbaigtas“.
Chrese yra jauniausia iš trijų savo motinos vaikų ir vienintelis vaikas iš trečiosios Svetlanos santuokos su amerikiečių architektu W. W. Petersu.
Jos motina, kuri prieš penkerius mirė nuo tiesiosios žarnos vėžio, sulaukusi 85 metų, ištekėjo už W. W. Peterso, kai atvyko į Ameriką – į šią šalį ji pabėgo iš valstybės, kur gyveno kaip privilegijuota sovietų princesė, nors visi turėjo būti lygūs.
Ši sąjunga truko ne ilgiau kaip trejus metus, bet anot liudijimų, Svetlana, Amerikoje pasivadinusi Lana Peters, buvo gera motina savo dukrai.
2011 metais per interviu „Daily Mail“ Chrese pasakojo: „Mano motina visą savo gyvenimą skyrė tam, kad išsivaduotų (nuo sąsajų su J. Stalinu) ir pradėtų naują savo pačios gyvenimą“.
„Žinoma, ji bjaurisi tuo, ką padarė J. Stalinas“.
„Tačiau buvo laikai, kai daugybė žmonių manė, kad ji yra atsakinga už jo veiksmus. Ji pradėjo manyti, jog galbūt tai yra tiesa. Tai neteisinga“.
Ch. Evans taip pat sakė, kad nepaisant vaikystės klajonių Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose, nekalbant apie nesėkmingą bandymą 1984 metais grįžti į Sovietų Sąjungą, kai Svetlana išsižadėjo Vakarų, ji augo „kaip gana normalus vaikas“.
Viešnagė Rusijoje truko tik trejus metus, nes Svetlana susipyko su savo giminaičiais. Tačiau, regis, ši šalis paliko savo įspaudą.
„Mano mėgstamas Naujųjų metų palinkėjimas jums visiems: „Niekada nepamirškite to, ką verta prisiminti, ir neprisiminkite to, ką geriausia yra užmiršti“, - rašė ji savo paskyroje.
Ji taip pat paskelbė naminės rusų sriubos nuotrauką.
„Greiti barščiai. Man patinka juos gaminti. Jaučiuosi taip, tarsi šalia būtų mama“, - rašė ji.
Ch. Evans, baigusi nepriklausomą kvakerių mokyklą Esekso grafystės Safron Voldeno mieste, suaugusi grįžo į Ameriką. Studijuodama mokesčių teisę ir buhalteriją, ji dirbo viename Portlando madų butike.
Ji galėjo rinktis: dirbti JAV vyriausybės Vidaus pajamų tarnyboje ar pradėti nuosavą verslą.
„Vienas variantas siejosi su jaudulio perspektyva, antrasis šiaip buvo puikus“, - sakė Chrese per ankstesnį interviu.
Praėjusiais metais PBS Amerikoje ji sakė, kad motina saugojo ją nuo kruvinos senelio teroro praeities.
„Iki pat ankstyvos paauglystės tai nebuvo mano praeities dalis. Ji mane labai, labai nuo jos saugojo“, - sakė Ch. Evans.
„Ji visuomet vadindavo mane amerikiete, tarsi obuolių pyragas“.
„Ji norėjo, ji visada norėjo apsaugoti mane nuo kančių, kurias jai teko išgyventi“.
„Mūsų santykiai buvo labai ypatingi. Mes buvome tarsi lygiavertės partnerės, tarsi superduetas“.
Paklausta, kurios motinos dalies joje yra daugiausia, ji atsakė: „Ji turėjo neįtikėtiną tikėjimą“.
„Man pačiai nebuvo būdingas tikėjimo jausmas, kol ji nenumirė. Dabar aš nuolat jaučiu jos buvimą šalia“.
„Ji visuomet manimi didžiuodavosi, netgi kai kažko neužbaigdavau. Tai besąlygiška meilė, kurios daugiau iš nieko nejutau, nes ji buvo motina. Mus siejo labai šilta draugystė, kurios veikiausiai ieškosiu visą likusį savo gyvenimą pas kitus žmones“.
„Žinau, kad tai yra įmanoma“, - kalbėjo ji.
Vienu savo, kaip bėglės, gyvenimo momentu Svetlana buvo prisiglaudusi viename vienuolyne Varvikšyre, o vėliau gyveno iš pašalpos Kornišo Helstono mieste.
Tačiau ji išsižadėjo ne tik savo tėvo tikėjimo komunizmu, bet ir religijos.
„Man jau pakaks. Man nebereikia bažnyčios“, - sakė ji.
Svetlanos motina Nadežda Alilujeva 1932 metais nusižudė, kai dėl J. Stalino svetimoteriavimo susirgo depresija. Tuo metu Svetlanai buvo vos šešeri metukai.
Žmonos savižudybė sugniuždė J. Staliną ir mažoji dukrelė tapo jo numylėtine.
„Žinote, tėvas mane labai mylėjo, - senatvėje pasakojo Svetlana. – Jis visuomet norėdavo, kad būčiau su juo“.
1942 metais privačiuose Kremliaus apartamentuose J. Stalinas pristatė savo dukrą tuo metu Maskvoje viešėjusiam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui.
Britų premjeras sakė, kad ji buvo „daili raudonplaukė mergaitė, paklusniai pabučiavusi savo tėvą“.
W. Churchillis vėliau pasakojo, kad J. Stalinas pažvelgė į jį su tokiomis liepsnelėmis akyse, tarsi sakytų: „Matai, netgi mes, bolševikai, turime šeiminį gyvenimą“.
Tačiau po daugelio metų Svetlana sakys: „Mūsų šeimoje buvo daug tragedijos“.
„Aš niekam nieko neatleidau. Jeigu jis galėjo nužudyti tiek daug žmonių, aš jam niekada neatleisiu“.