Vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno nepavadino šio sprendimo diplomatiniu boikotu, tačiau sakė, kad jo šalis „neturi planų siųsti vyriausybės pareigūnų“ į olimpiadą.
„Japonija mano, jog yra svarbu, kad Kinijoje būtų gerbiamos tarptautinės bendruomenės bendros vertybės, tokios kaip laisvė, žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė“, – sakė jis.
„Kaip pasauliui parodė 2020 metų Tokijo olimpiada, olimpinės žaidynės ir paralimpinės žaidynės yra taikos ir sporto festivaliai, suteikiantys pasauliui drąsos“, – pridūrė H. Matsuno.
JAV, Jungtinė Karalystė, Australija ir Kanada šį mėnesį paskelbė diplomatinius Pekino žaidynių boikotus dėl, jų nuomone, plačiai paplitusių Kinijos teisių pažeidimų, įskaitant elgesį su musulmonų uigūrų mažuma.
Diplomatinis boikotas neužkirs kelio šių šalių sportininkams dalyvauti vasario 4-ąją prasidėsiančioje žiemos olimpiadoje.
Tačiau Pekinas perspėjo JAV, JK, Australiją ir Kanadą, kad jos „sumokės“ už šią kampaniją.
Japonija, kuri šiemet surengė dėl koronaviruso atidėtas vasaros olimpines žaidynes, atsidūrė keblioje padėtyje, tarp JAV ir Kinijos – svarbių Japonijos prekybos partnerių – tvyrant įtampai.
H. Matsuno sakė, kad sprendimas buvo priimtas po „išsamių“ svarstymų, ir pažymėjo, kad Japonija „įvairiais lygiais“ diskutavo su Kinijos puse žmogaus teisių klausimais.
„Pagarba atletams“
Žiemos olimpinėse žaidynėse Kinijos sostinėje dalyvaus 2020 metų Tokijo olimpiados organizacinio komiteto prezidentė Seiko Hashimoto ir Japonijos olimpinio komiteto vadovas Yasuhiro Yamashita, pranešė H. Matsuno.
„Hashimoto dalyvaus, kad išreikštų padėką ir pagarbą sportininkams ir kitiems, kurie rėmė Tokijo žaidynes“, – sakė vyriausybės atstovas.
Japonijos paralimpinio komiteto vadovas Kazuyuki Mori kovo mėnesį dalyvaus žiemos paralimpinėse žaidynėse, pridūrė jis.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas sakė, kad šalis „sveikina Japonijos olimpinį komitetą ir kitus atitinkamus pareigūnus, taip pat Japonijos sportininkus“, tačiau taip pat perspėjo dėl Tokijo sprendimo nesiųsti vyriausybės pareigūnų.
„Kinija... ragina Japonijos pusę laikytis pažadų palaikyti viena kitą organizuojant olimpines žaidynes ir nepolitizuoti sporto“, – sakė jis.
Vašingtonas teigė, kad jo sprendimą dėl diplomatinio boikoto paskatino teisių pažeidimai, tokie kaip uigūrų mažumos „genocidas“.
Tačiau ne visi JAV sąjungininkai pasekė jų pavyzdžiu. Praėjusią savaitę Pietų Korėja atmetė galimybę prisijungti prie diplomatinio boikoto, motyvuodama būtinybe bendradarbiauti su Kinija.
Žaidynėse taip pat ketina dalyvauti Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, taip pat aukšto rango Prancūzijos pareigūnai.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad šiuo klausimu išlieka politiškai neutralus ir tvirtino, kad svarbiausia yra „atletų dalyvavimas“.
Užsieniečiai sirgaliai negalės stebėti žiemos olimpiados Pekine dėl galiojančių COVID-19 taisyklių, o renginys vyks po kelių susidorojimų su kitaminčiais, taip pat ir Honkonge, skirtų prezidento Xi Jinpingo galiai įtvirtinti.
Aktyvistų teigimu, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių, daugiausia musulmoniškų mažumų narių laikomi „perauklėjimo“ stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.
Žmogaus teisių organizacijos ir kai kurių šalių vyriausybės sako turinčios įrodymų, kad šiose stovyklose žmonės masiškai kalinami, verčiami dirbti, politiškai indoktrinuojami, kankinami ir priverstinai sterilizuojami. Vašingtonas šiuos įtariamus nusikaltimus vadina genocidu.
Kinija, iš pradžių neigusi, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, dabar tvirtina, kad jos iš tikrųjų yra „profesinio mokymo centrai“, skirti mažinti radikalaus islamo patrauklumą.