Pernai vasarą populiarus 83 metų Akihito apstulbino šalį užsiminęs apie savo norą atsistatydinti po beveik trijų dešimtmečių Chrizantemų soste. Priežastimi imperatorius nurodė savo amžių ir prastėjančią sveikatą. Akihito buvo gydomas dėl prostatos vėžio, jam buvo atlikta širdies operacija.
Šis netikėtas žingsnis reiškė ir teisinį iššūkį, nes nebuvo įstatymo dėl galimybės imperatoriui atsisakyti darbo, kuris paprastai būna visam gyvenimui.
Penktadienį aukštieji parlamento rūmai vieningai priėmė vienkartinį įstatymą, kurį praėjusią savaitę jau patvirtino žemieji rūmai.
Sosto turi būti atsisakyta per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo; priešingu atveju įstatymo galiojimas baigsis. Įstatymas taikomas tik Akihito.
Japonijos žiniasklaida pranešė, kad vyriausybė tikėtina imperatoriaus atsistatydinimo data laiko 2018 metų pabaigą.
Akihito sostą turėtų perleisti vyriausiam sūnui kronprincui Naruhito.
Per ilgą Japonijos istoriją būta atvejų, kai imperatoriai atsisakydavo sosto, bet praėjusį kartą taip buvo nutikę daugiau kaip prieš 200 metų ir dabar politikams teko parengti įstatymą, kad tai taptų įmanoma.
„Šis vienkartinis įstatymas yra politinių kompromisų rezultatas, bet jis taps precedentu sosto atsisakymams ateityje“, – sakė konstitucijos ekspertas ir Japonijos universiteto „Keio“ profesorius emeritas Setsu Kobayashi.
Būsimas Akihito pasitraukimas pakurstė susirūpinimą dėl galimos paveldėjimo krizės.
Po kronprinco Naruhito jaunesniojo brolio Akishino 10-mečio sūnaus Hisahito vyriškos lyties paveldėtojų imperatoriškojoje šeimoje kol kas nėra ir tai reiškia, kad šimtmečius gyvavusi paveldėjimo seka nutrūks, jeigu Hisahito ateityje neturės sūnaus.
Reaguodamas Japonijos parlamentas paragino svarstyti galimybes skirti moterims didesnį vaidmenį monarchijoje.
Ši idėja, įskaitant galimybę leisti moterims paveldėti sostą, yra populiari tarp paprastų japonų, bet jai kategoriškai nepritaria tradicionalistai, tarp jų – dabartinis šalies premjeras.
Imperatoriškosios šeimos moterys, ištekėdamos už nekilmingų vyrų, praranda savo karališkąjį statusą. Šis įstatymas nėra taikomas imperatoriškosios šeimos vyrams. Ir Akihito, ir abu jo sūnūs yra vedę nekilmingas moteris. Be to, tik vyrams leidžiama tapti imperatoriais, nors ankstesniais amžiais Japoniją yra valdžiusios ir imperatorės.
Šį aspektą neseniai akcentavo naujienos, kad viena Akihito vaikaičių, princesė Mako, ketina ištekėti už savo koledžo bendramokslio.