Juodu kimono vilkinti našlė Akie nešė pelenus dekoratyviniu audiniu padengtoje dėžutėje į renginio vietą, žuvusio buvusio premjero garbei nugriaudėjo šūvių salvė.
Sh. Abe buvo ilgiausiai valdęs Japonijos ministras pirmininkas ir vienas žinomiausių šalies politinių veikėjų. 2020 m. jis atsistatydino dėl sveikatos problemų, bet ir toliau aktyviai reiškėsi politikoje, agitavo už savo valdančiąją partiją, kai liepos 8 d. buvo užpuoliko nušautas. Tai sukėlė šoką šalyje, garsėjančioje itin menku ginkluotų nusikaltimų skaičiumi.
Vis dėlto sprendimas surengti valstybines laidotuves – tik antrą kartą buvusiam premjerui pokario laikotarpiu – išprovokavo pasipriešinimą. Nesenos apklausos parodė, kad tam prieštarauja maždaug 60 proc. japonų.
Sh. Abe‘s žudikas nusitaikė į buvusį lyderį manydamas, jog jis susijęs su Susivienijimo bažnyčia. Užpuolikas piktinosi dėl didžiulių savo motinos aukų sektai. Žmogžudystė paskatino atidžiau pažvelgti į šią bažnyčią ir lėšų rinkimą bei iškėlė nepatogių klausimų Japonijos politinei valdžiai. Valdančioji partija pripažino, kad maždaug pusė jos įstatymų leidėjų susiję su šia religine organizacija.
Ministras pirmininkas Fumio Kishida pažadėjo, kad partija nutrauks visus ryšius su bažnyčia, tačiau skandalas padidino nepasitenkinimą dėl valstybinių laidotuvių. Tūkstančiai žmonių protestavo prieš ceremoniją, praėjusią savaitę prie ministro pirmininko biuro susidegino taip savo nepritarimą reiškęs vyras. Kai kurie opozicinių partijų įstatymų leidėjai visiškai boikotuoja laidotuves. Pasipiktinimą kelia ir tai, kad jos valstybei atsieis beveik 12 mln. dolerių.