Susitikimas vyksta šalims išreiškus viltį, kad diskusijos apie bendrą salų, į kurias pretenzijas reiškia abi valstybės, plėtrą gali padėti Tokijui ir Maskvai priartėti prie teritorinio ginčo, trukdančio sudaryti taikos sutartį, sprendinio.
Tai pirmasis formatu „du plius du“ vykstantis šalių susitikimas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Vienos dienos susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta regioniniam saugumui, ypač klausimui, kaip spręsti Šiaurės Korėjos vykdomų raketų paleidimų ir jos branduolinės programos problemą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija prieš derybas nurodė, kad jos pasiuntiniai susitikime kels klausimą dėl Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkės Pietų Korėjos plano Korėjos pusiasalyje dislokuoti Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemą (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD). Kinija ir Rusija griežtai nepritaria šiam planui.
Derybų darbotvarkėje taip pat numatyta aptarti bendras pastangos kovoti su terorizmu bei narkotikų prekyba.
Japonijos diplomatijos vadovas Fumio Kishida susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o Japonijos gynybos ministrė Tomomi Inada sėdo prie derybų stalo su kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu.
Keturi ministrai vėliau taip pat surengs bendras derybas tarptautiniais ir dvišaliais klausimais.
Pastarąjį kartą Japonijos ir Rusijos derybos formatu „du plius du“ vyko 2013 metų lapkritį.
Susitikimai nutrūko dėl krizės Ukrainoje ir Japonijos sprendimo prisijungti prie sankcijų Rusijai.
Nesitikima, kad šiose derybose Tokijuje bus pasiektas persilaužimas sprendžiant nuo Antrojo pasaulinio karo užsitęsusį teritorinį ginčą.
Šio ginčo epicentre yra į šiaurę nuo Hokaido esančios keturios Kurilų salų grandinei priklausančios salos – Iturupas, Kunašyras, Šikotanas ir Chabomajus, kurias, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, okupavo Sovietų Sąjungos pajėgos.
Dėl šio ginčo šalys nėra pasirašiusios taikos sutarties, kuri formaliai užbaigtų karą.
Dabar Rusija ir Japonija kalba apie galimybę susitarti bendrai plėtoti žuvininkystės, turizmo ir kitus sektorius, o tai gali padėti suartinti šalių pozicijas.
F. Kishida sakė, jog ketina „sparčiai dirbti“, kad būtų artėjama prie galimybės sudaryti taikos sutartį, ypač darant pažangą bendros ekonominio vystymo srityje.
S. Lavrovas pritarė šiai pozicijai ir prieš derybas sakė: „Manau, šis bendras vystymas taps svarbiu žingsniu kuriant tinkamą atmosferą taikos sutarties klausimui išspręsti“.
Kiek anksčiau vienas Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pareiškė, kad Tokijas derybose išsakys Maskvai savo susirūpinimą dėl rusiškų priešlaivinių raketų dislokavimo Iturupe ir kitos Rusijos karinės veiklos ginčijamose salose bei paprašys jos pateikti paaiškinimus.
Pasak pareigūno, jokių griežtesnių žingsnių šiuo klausimu Tokijas derybose neketina imtis.
Japonijos pareigūnai taip pat sakė, kad derybose, be kita, ko, bus aptartas pasirengimas vėliau šiais metais planuojamam Japonijos vyriausybės vadovo Shinzo Abe vizitui į Maskvą.