Anksčiau šį mėnesį kelios Vakarų šalys, tarp jų Jungtines Valstijos, Kanada, Australija ir Jungtinė Karalystė, paskelbė nesiųsiančios į Pekino olimpiadą savo politinių atstovų, protestuodamos prieš Kinijos elgesį su uigūrais ir kitomis daugiausia musulmoniškomis mažumomis Sindziango regione.

Diplomatinis boikotas neužkerta kelio atletams dalyvauti olimpiadoje. Tačiau šis žingsnis smarkiai supykdė Pekiną, kuris įspėjo Vakarų šalis, kad jos pasigailės dėl tokio sprendimo.

Kinija diplomatinį boikotą vadina „politinėmis manipuliacijomis“, iš esmės prieštaraujančiomis pagrindiniams olimpinio judėjimo principams. Šią Pekino poziciją palaiko ir Maskva.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per pokalbį vaizdo ryšiu su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu patvirtino dalyvausiantis Pekino olimpiadoje ir sakė nepritariantis „bet kokiems bandymams politizuoti sportą ir olimpinį judėjimą“.

Teisių gynėjai palaiko olimpinių žaidynių boikotą. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Kinijos padalinio direktorė Sophie Richardson anksčiau gruodį sakė, jog tai „labai svarbus žingsnis siekiant pareikalauti Kinijos vyriausybės atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus uigūrų ir kitų tiurkų bendruomenių atžvilgiu“.

Pekino žiemos olimpiada vyks vasario 4–20 dienomis, paralimpinės žaidynės – kovo 4–13 dienomis.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)