Japonijos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Sh. Abe Liberalų demokratų partija ir nedidelė jos koalicijos partnerė laimėjo mažiausiai 312 mandatų 465 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose. Jiems jau pavyko užsitikrinti dviejų trečdalių daugumą.
Ši pergalė prisidės prie Sh. Abe šansų kitąmet laimėti Liberalų demokratų partijos lyderio rinkimus ir dar trejus metus vadovauti šiai politinei jėgai. Jei 2018-ųjų rugsėjį jam pavyks tai padaryti, jis liks premjero poste iki 2021-ųjų ir turės daugiau laiko pelnyti skeptiškai nusiteikusios visuomenės palaikymą siekiant pakeisti pacifistinę Japonijos konstituciją.
Tuo tarpu dabar ši pergalė veikiausiai reiškia, kad Sh. Abe tęs savo 2012-ųjų gruodį pradėtą politiką: toliau palaikyti griežtą poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu, puoselėti artimus ryšius su Vašingtonu, taip pat gynybos srityje, vykdyti itin laisvą monetarinę politiką bei palaikyti branduolinę energetiką.
Sh. Abe valdančioji koalicija jau turi dviejų trečdalių daugumą mažiau įtakinguose parlamento aukštuosiuose rūmuose. Turėdama vadinamąją superdaugumą abiejuose rūmuose, koalicija galės praktiškai be apribojimų priimti net ir pačius prieštaringiausius teisės aktus.
Anot premjero, sekmadienio rinkimų rezultatai rodo, kad rinkėjai remia jo politiką ir nori, kad jo politinė lyderystė tęstųsi.
„Manau, rezultatai atspindi rinkėjų norą turėti tvirtą politinį pagrindą ir jų lūkesčius, kad mes priimtume politiką ir pasiektume rezultatų“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui NHK.
Ši pergalė padėjo Sh. Abe atsitiesti po vasaros, kai jo populiarumo reitingai buvo nusmukę iki 30 proc. dėl kaltinimų, kad vyriausybė esą palankiau vertina asmenis iš jo aplinkos. Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus buvo iškilusi grėsmė jo ateičiai tiek partijos lyderio, tiek vyriausybės vadovo postuose.
Vis dėlto valdančiosios koalicijos pergalė atskleidė, kad Japonijoje Sh. Abe neturi perspektyvių alternatyvų: atrodo, jis ir pats tai pripažino kalbėdamasis su žurnalistais po rinkimų.
Be kita ko, rinkėjų aktyvumas sekmadienį tesiekė 54 proc., nes šalyje siautė taifūno atneštos liūtys.
„Nuolankiai priimsiu šią pergalę ir tęsiu nuolankų ir nuoširdų darbą“, – sakė jis NHK, užsimindamas apie užsitęsusį visuomenės nepasitikėjimą dėl skandalų.
Sh. Abe kiek mažiau nei prieš mėnesį paleido parlamento žemuosius rūmus ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. Analitikų manymu, tai buvo premjero bandymas sustiprinti savo politinę poziciją tuo metu, kai opozicijoje tvyrojo sumaištis, o jo paties reitingai ėmė po truputį kilti į viršų.
Jo planus trumpam buvo užgožęs naujos populistinės opozicinės partijos įsteigimas. Tačiau pirminis susižavėjimas ja greitai išblėso, ir Tokijo gubernatorės Yuriko Koike įkurta „Vilties partija“ per šiuos rinkimus laimėjo tik 49 mandatus.
Dar viena nauja politinė jėga, Japonijos konstitucinė demokratų partija, surinko 54 mandatus ir veikiausiai bus didžiausia opozicinė frakcija. Pastaroji partija skelbia esanti liberali, tuo tarpu tiek „Vilties partija“, tiek Sh. Abe liberalai demokratai yra konservatyvesnių pažiūrų.
Paryžiuje vykstančioje merų konferencijoje dalyvaujanti Y. Koike sakė, kad sekmadienio rinkimų rezultatai buvo „labai skaudūs“. Per televiziją ji sakė, kad kai kuriuos jos pasisakymus rinkėjai galėjo įvertinti neigiamai ir kad ji dėl to prisiimanti visą kaltę.
Sh. Abe partija ir jos nacionalinės pakraipos šalininkai jau seniai siūlo keisti Japonijos konstituciją. Jie laiko 1947-aisiais priimtą pagrindinį šalies įstatymą Japonijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare palikimu ir karo laimėjusios stovyklos nustatytos pasaulio tvarkos ir vertybių atspindžiu. Dabartinėje Japonijos konstitucijoje numatyta, kad šalis atsisako panaudoti jėgą tarptautiniuose konfliktuose. Be to, ji apriboja šalies karių savigynos galimybes, nors Japonija turi puikiai aprūpintą modernią kariuomenę, glaudžiai bendradarbiaujančią su JAV.
Kad Japonijos konstitucija būtų pakeista, reikia, jog tam pritartų du trečdaliai parlamentarų ir piliečiai referendume. Apklausos rodo, jog japonai vis dar prieštarauja konstitucijos pakeitimams.