Nurodymas buvo duotas praėjus dviem savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Afganistane dislokuoti JAV kariai, kurių šiuo metu čia yra apie pustrečio tūkstančio, paliks šalį iki rugsėjo 11-osios.
Valstybės departamentas rekomendacijose dėl kelionių rašo „nurodęs JAV valstybės tarnautojams, kurių funkcijos gali būti atliekamos kitur, palikti JAV ambasadą Kabule“.
Laikinasis JAV ambasadorius Kabule Rossas Wilsonas sakė, kad Valstybės departamentas priėmė šį sprendimą „atsižvelgdamas į augantį smurtą ir grėsmių vertinimus Kabule“.
Anot jo, šis sprendimas paveiks nenurodomą „palyginti nedidelį skaičių“ darbuotojų. R. Wilsonas pridūrė, kad ambasada dirbs toliau.
„Darbuotojai, kurie skubiai reikalingi spręsti su JAV pajėgų išvedimu susijusius klausimus ir dirbti itin svarbų darbą, kurį atliekame palaikydami Afganistano žmones, galės likti“, – rašė R. Wilsonas tviteryje.
Anksčiau šį mėnesį J. Bidenas sakė, kad visi amerikiečių kariai iš Afganistano bus išvesti iki rugsėjo 11 dienos – teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose 20-ųjų metinių. Po šių išpuolių JAV įsiveržė į Afganistaną, kad nuverstų Talibano režimą, suteikusį prieglobstį tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“.
J. Bidenas sakė, kad JAV pajėgos įvykdė savo uždavinius. Visgi amerikiečių pareigūnai neslepia nuogąstaujantys, kad po pajėgų išvedimo smurtas suintensyvės, talibams tai traktuojant kaip savo pergalę.
Valstybės departamento rekomendacijose dėl kelionių amerikiečiai raginami nevykti į Afganistaną ir rašoma, kad „teroristų bei sukilėlių grupuotės toliau planuoja ir vykdo atakas Afganistane“.
J. Bideno administracija paliks Kabule nedidelį skaičių karių saugoti didžiulio ambasados komplekso.
Per svarstymus Senato užsienio reikalų komitete Vašingtono specialusis pasiuntinys Afganistane Zalmay Khalilzadas, kelis pastaruosius metus kuravęs derybas su talibų sukilėliais, sakė, kad JAV galėtų panaudoti kaip svertą savo šimtų milijonų dolerių pagalbą Afganistanui paspausti talibus gerbti žmogaus teises, ypač moterų teises.
„Talibai sako, kad jie nesuinteresuoti būti atstumtaisiais“, – sakė jis komiteto nariams.
„Mes sakėme, kad jei jie nori JAV pagalbos, jei nori būti pripažįstami tarptautiniu mastu, jei nori atsikratyti parijo statuso... visa tai priklausys nuo to, kaip jie elgsis su savo piliečiais, pirmiausia – Afganistano moterimis, vaikais ir mažumomis“, – kalbėjo Z. Khalilzadas.
„Aš pats esu labai aiškiai pasakęs, kad žmogaus teisių, ypač moterų teisių, klausimas pagal svarbą JAV politikai yra antras po terorizmo“, – sakė specialusis pasiuntinys.
Jis pridūrė, kad jei Talibanas karinėmis priemonėmis perims valdžią iš Kabulo vyriausybės, jis neturės tarptautinio palaikymo.
„Jų lauks izoliacija, regioninis pasipriešinimas, sankcijos ir tarptautinis pasmerkimas“, – sakė Z. Khalilzadas.
„Regione ir tarp tarptautinės bendrijos narių esama plataus konsensuso, kad Talibano karinis perversmas neleistinas“, – pridūrė jis.