JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas nurodė, kad artimiausiomis dienomis surengs naujas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Tuo metu įgyvendinant atskirą Prancūzijos iniciatyvą buvo gautas Maskvos pažadas, kad bent jau bus toliau kalbamasi su Ukrainos vyriausybe.
Rusija prieš mėnesį pateikė sutarčių projektus, kuriuose yra išdėstyti platūs reikalavimai imtis priemonių, esą turintys užtikrinti Maskvos saugumą. Šie reikalavimai buvo pateikti Maskvai sutelkus prie sienos su Ukraina dešimtis tūkstančių karių ir daug sunkiosios karinės technikos, todėl Vakaruose tvyro nerimas, kad Rusija ketina įsiveržti į kaimyninę šalį.
Jungtinėse Valstijos trečiadienį pateikė oficialų atsakymą į Maskvos reikalavimus, parengtą glaudžiai derinant poziciją su sąjungininkėmis NATO, ir pabrėžė esančios pasiruošusios bet kokiam scenarijui.
„Tai atveria rimtą diplomatinį kelią į priekį, jeigu Rusija rinktųsi jį“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas, komentuodamas JAV atsaką, kuris, anot jo, išliks konfidencialus.
Valstybės sekretorius dar kartą pasiūlė imtis „abipusių“ priemonių, kad būtų sumažintas abiejų šalių susirūpinimas dėl saugumo, pavyzdžiui, mažinant Europoje dislokuotų raketų skaičių ir didinant skaidrumą dėl karinių pratybų ir Vakarų karinės pagalbos Ukrainai.
Tačiau A. Blinkenas aiškiai leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos nepatenkins Rusijos pagrindinio reikalavimo – jog Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO.
„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, aiškiau pasakyti negaliu – NATO durys yra atviros, išlieka atviros, ir tai yra mūsų įsipareigojimas“, – pabrėžė jis.
Rusija, siejama su Ukraina komplikuotų istorinių ryšių, rėmė promaskvietiškus separatistus šios šalies rytuose per konfliktą, nuo 2014 metų nusinešusį daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Tais pačiais metais Rusija taip pat aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, kai Kijeve per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuversta prorusiška vyriausybė, kuri vengė glaudesnių ryšių su Europa.
Jungtinės Valstijos perspėjo, jog įsiveržimo į Ukrainą atveju prieš Rusiją būtų bemat imtasi rūsčių atsakomųjų priemonių, įskaitant galimas asmenines sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui. Vašingtonas taip pat paskelbė padidintą parengtį JAV daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių.
„Tikimės ir dirbame dėl gero sprendinio – deeskalacijos, bet taip pat esame pasiruošę blogiausiam“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
A. Blinkeno pavaduotoja Wendy Sherman, vadovavusi ankstesniam derybų su Rusija ratui, sakė, kad V. Putinas atrodo pasiruošęs įsiveržti į Ukrainą, nepaisydamas JAV perspėjimų.
„Nenumanau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymiu, jog jis kuriuo nors metu panaudos karinę jėgą, galbūt [nuo] dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė W. Sherman.
NATO vadovas: pasirengta blogiausiam atvejui
NATO trečiadienį pateikė savo pasiūlymus Rusijai, kaip diplomatiniu būdu išspręsti dėl rusų pajėgų sutelkimo prie Ukrainos kilusią įtampą, bet išlieka „pasirengusi blogiausiam“ atvejui, sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Dar kartą kreipiamės į Rusiją bandydami eiti dialogo keliu ir surasti politinį sprendimą“, – sakė jis, Aljansui nusiuntus Maskvai rašytinį atsakymą į jos saugumo reikalavimus.
„Tačiau, žinoma, net vildamiesi gero sprendimo, deeskalacijos, dirbdami dėl jo, taip pat esame pasirengę blogiausiam [atvejui]", – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino, kad Maskva gavo NATO atsakymą. Jis buvo įteiktas Rusijos pasiuntiniui Briuselyje.
Paklaustas, kiek laiko Rusija gali studijuoti atsakymą, jis nurodė: „Mes jį perskaitysime. Išstudijuosime. Mūsų partneriams prireikė beveik pusantro mėnesio mūsų projektui išstudijuoti.“
J. Stoltenbergas sakė, jog JAV vadovaujama NATO yra pasirengusi „realiam pokalbiui“ dėl Rusijai susirūpinimą keliančių klausimų, bet atmetė svarbų Maskvos reikalavimą pažadėti, kad Ukraina niekada nebus priimta į Aljansą.
„Negalime leistis ir nesileisime į kompromisus dėl principų, pagrindžiančių mūsų aljansų saugumą ir saugumą Europoje bei Šiaurės Amerikoje“, – sakė jis.
NATO pasiūlymai buvo perduoti tuo pačiu metu, kai JAV pateikė savo rašytinį atsakymą Kremliui.
Maskva nemaloniai nustebino Vakarus, gruodį pateikusi dviejų sutarčių projektus Jungtinėms Valstijoms ir NATO. Pagal juos būtų sumažinta Vašingtono įtaka Rytų Europoje.
Reikalavimai pateikti Rusijai sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie sienos su Ukraina. Vakarai įspėja, kad tai gali būti didelio masto invazijos preliudija.
J. Stoltenbergas nurodė daug sričių, kuriose NATO galėtų konstruktyviai bendrauti su Kremliumi. Tarp šių sričių yra komunikacijos gerinimas, karinių pratybų skaidrumo didinimas, ginklų kontrolė.
NATO viliasi, kad jos pasiūlymo pakaks įtikinti Maskvą rengti tolesnes derybas su Aljansu ir mažinti įtampą.