Toks laiškas buvo išsiųstas po to, kai praėjusį penktadienį Irake per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani, kurio pagerbti pirmadienį Teherane buvo susirinkusios minios iraniečių.
Irako parlamentas sekmadienį savo ruožtu priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria raginama išvaryti Amerikos pajėgas ir koalicijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) šalių karius.
JAV brigados generolas Williamas Seely sekmadienį datuotu laišku informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos ruošiasi palikti Iraką.
„Gerbiame jūsų suverenų sprendimą įsakyti mums išvykti“, – sakoma laiške, kurio autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino tiek Irako, tiek JAV gynybos pareigūnai.
W. Seely sakė, kad JAV vadovaujama koalicija „perskirstys pajėgas“.
„Siekiant įvykdyti šią užduotį, Koalicijos pajėgoms reikia imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintume, kad pasitraukimas iš Irako įvyktų saugiai ir veiksmingai“, – sakoma tame laiške.
Jame priduriama, kad rengiantis pajėgų išvedimui virš Bagdado Žaliosios zonos, kur įsikūrusi JAV ambasada, skraidys sraigtasparniai.
AFP žurnalistai Bagdade pranešė pirmadienio naktį girdėję žemai skraidant sraigtasparnius.
Tačiau M. Milley pirmadienį to laiško išsiuntimą pavadino klaida.
„Tai buvo klaida, nuoširdi klaida, juodraštinis nepasirašytas laiškas, nes mes perkeliame pajėgas“, – žurnalistams Vašingtone sakė M. Milley.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė, kad tas laiškas „neatitinka“ Vašingtono pozicijos, ir paneigė, kad priimtas sprendimas palikti Iraką.
JAV antskrydis, per kurį nukautas Q. Soleimani ir Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas, sukėlė pasipiktinimą tiek Irane, tiek Irake, o Teheranas pagrasino atkeršyti.
D. Trumpas grasina „kerštu“
Visame Irake dislokuoti apie 5 200 JAV karių, kurie padeda vietos pajėgoms užkirsti kelią IS atsikūrimui.
Jie priklauso platesnei koalicijai, kurią 2014 metais padėti kovoti su džihadistais pakvietė Irako vyriausybė.
Pirmadienį iraniečių aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei verkė melsdamasis prie vėliavomis uždengtų karstų, kuriuose buvo Q. Soleimani ir dar penkių kariškių palaikai.
Po 62-ejų Q. Soleimani nužudymo Iranas atsisakė įsipareigojimų pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.
Tebesiplėtojant žodžių karui, sukėlusiam tarptautinį susirūpinimą ir sukrėtusiam finansų rinkas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino dar „didesniu kerštu“, įskaitant atakas prieš kultūrinius objektus, jei Teheranas smogtų atgal.
Pirmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „IRANAS NIEKUOMET NETURĖS BRANDUOLINIO GINKLO!“
Iraniečiai renkasi į Soleimani laidotuves jo gimtajame mieste
Iraniečiai antradienį renkasi Kermano mieste į įtakingo generolo Qasemo Soleimani, kuris praėjusią savaitę buvo nukautas per amerikiečių antskrydį Bagdade, laidotuvių procesiją.
Gimtajame Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Q. Soleimani mieste susirinko minia dėl jo mirties gedinčių iraniečių. Ankstesnėmis dienomis daug žmonių taip pat rinkosi pagerbti generolo Teherane, Kome, Mašhade ir Ahvaze.
Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV bepiločio orlaivio smūgį netoli Bagdado oro uosto.
Irano Revoliucinės gvardijos vadas pagrasino „padegti“ JAV palaikomas vietoves
Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami antradienį pagrasino „padegti“ JAV, kurių pajėgos nukovė įtakingą iraniečių generolą, palaikomas vietoves, jo kalbos besiklausiusiai miniai skanduojant „mirtis Izraeliui!“
Tokį pareiškimą H. Salami padarė Kermano mieste, stovėdamas priešais karstą su Gvardijos generolo Qassemo Soleimani palaikais.
Velionis bus palaidotas vėliau antradienį savo gimtajame mieste pietryčių Irane.
Jo nužudymas penktadienį Bagdade smarkiai padidino įtampą regione.
Pentagonas atsiriboja nuo Trumpo grasinimo smogti Irano kultūros objektams
Pentagonas pirmadienį atsiribojo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų smogti Irano kultūros objektams, nors tą draudžia tarptautinė teisė.
Amerikiečių gynybos sekretorius Markas Esperis pareiškė, kad JAV „laikysis ginkluotų konfliktų teisės aktų“. Paklaustas, ar tai reiškia, kad kultūriniai objektai nebūtų puolami, jis pabrėžė: „Tokie ginkluotų konfliktų teisės aktai.“
Taip jis kalbėjo išaugus įtampai tarp Teherano ir Vašingtono, po to, kai praėjusią savaitę per JAV bepilotės skraidyklės smūgį prie Bagdado oro uosto buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas, Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vadas Qasemas Soleimani. Po to D. Trumpas perspėjo, kad Irano keršto atveju amerikiečių pajėgos smogs 52 iraniečių objektams, taip pat ir kultūriniams.
M. Esperio naujausi vieši komentarai atspindi kitų gynybos ir kariuomenės pareigūnų būgštavimus, nes tarptautinė teisė beveik be išimčių draudžia atakas prieš civilinius, kultūrinius ir religinius objektus.
D. Trumpas pirmąkart užsiminė apie galimybę pulti kultūros objektus šeštadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“, o kitą dieną pakartojo tai kalbėdamas su žurnalistais.
„Nusitaikėme į 52 iraniečių objektus (simbolizuojančius 52 amerikiečių įkaitus, kuriuos Iranas buvo paėmęs prieš daug metų); kai kurie iš jų yra labai aukšto lygio ir svarbos Iranui ir iraniečių kultūrai, ir tiems taikiniams, ir pačiam Iranui, BUS SMOGTA LABAI GREITAI IR LABAI SMARKIAI“, – rašė jis tviteryje.
Ši žinutė prezidento administracijos pareigūnus užklupo nepasirengusius ir netrukus išprovokavo teisės mokslininkų, nacionalinio saugumo ekspertų ir demokratų kongresmenų pasipiktinimą. Tačiau D. Trumpas šio grasinimo neišsižadėjo ir kitą dieną.
„Jiems leidžiama žudyti mūsų žmones. Jiems leidžiama kankinti ir luošinti mūsų žmones. Jiems leidžiama naudoti pakelės bombas ir sprogdinti mūsų žmones, – kalbėjo jis žurnalistams, skridusiems kartu su juo prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. – O mums neleidžiama paliesti jų kultūros objektų? Taip dalykai nevyksta.“
Tačiau, remiantis tarptautine teise, tai nėra tiesa.
1954-ųjų Hagos konvencijoje sakoma, kad šalys privalo „imtis visų įmanomų priemonių kultūros vertybėms apsaugoti“ ir „nesiimti prieš tas vertybes jokių piktavališkų veiksmų“.
Pentagonas jau kurį laiką turėjo potencialių taikinių sąrašą tiek Irane, tiek susijusiose su Iranu vietovėse visame Artimųjų Rytų regione. Tas sąrašas ir karo planai yra nuolat atnaujinami; jie buvo peržiūrėti ir po naujausių įvykių.
Pareigūnai to sąrašo nekomentuoja, bet į jį tikrai yra įtraukta virtinė Irano karinių objektų.
Bet kokie potencialūs taikiniai būna ilgai tikrinami kariuomenės, o Pentagonas turi nuspręsti, ar jie teisėti, tinkami ir proporcingi Irano veiksmams. Galiausiai potencialių taikinių sąrašą privalo patvirtinti prezidentas.
Minėti D. Trumpo grasinimai sulaukė pasmerkimo už Pentagono ribų.
„Tai rodo, kad jis dėl to yra kažkiek beprotis, – pareiškė demokratų senatorius Timas Kaine'as. – Pažadas pulti kultūrinius objektus veikiausiai yra tarptautinės teisės pažeidimas.“
T. Kaine'as tvirtino, kad D. Trumpas tik „eskaluoja įtampą ir, regis, yra įsitikinęs, kad „aš galiu jums smogti, bet jūs man – ne“.
„Pasaulis ne taip veikia“, – pareiškė senatorius ir pridūrė, kad prezidentas privalo pasitarti su Kongresu.
Į prezidento grasinimus taip pat sureagavo Niujorko Metropolitano meno muziejaus atstovai.
„Taikymasis į pasaulinio kultūrinio paveldo objektus nesuderinamas su kolektyvinėmis mūsų visuomenės vertybėmis, – pareiškime sakė muziejaus atstovai. – Šiais sudėtingais laikais privalome sau priminti, kaip svarbu pasauliniu mastu saugoti kultūrinius objektus – objektus ir vietas, per kuriuos asmenys, bendruomenės ir tautos susiartina su savo istorija ir paveldu.“
Prieš M. Esperiui paskelbiant savo poziciją, kiti administracijos pareigūnai bandė patikinti, kad JAV laikysis tarptautinių teisės aktų, bet tiesiogiai D. Trumpui nepaprieštaravo.
Sekmadienį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad bet kokie JAV kariniai smūgiai Irane būtų teisėti.
„Mes laikysimės sistemos [reikalavimų], – kalbėjo M. Pompeo. – Visuomet taip darėme ir darysime.“