Šios kontroversijos centre atsidūrusi bendrovė NSO platina „Pegasus“ programinę įrangą, kuri į kurios potencialių sekimo taikinių sąrašus, kaip pranešama, buvo įtraukti dešimtys tūkstančių žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, politikų ir verslo vadovų visame pasaulyje.
„Pegasus“ užkrėsti išmanieji telefonai faktiškai buvo paverčiami šnipinėjimo prietaisais, leidžiančiais programos valdytojams skaityti taikinių susirašinėjimą, peržiūrėti nuotraukas, stebėti buvimo vietą ir netgi įjungti vaizdo kamerą be savininko žinios.
„Šie įrankiai taip pat leido užsienio vyriausybėms vykdyti šalių sienas peržengiančias represijas – šią praktiką pasitelkia autoritarinės vyriausybės, besitaikančios į disidentus, žurnalistus ir aktyvistus, esančius už jų suverenių sienų, kad nutildytų nepritarimą“, – sakoma JAV Prekybos departamento pranešime.
Komentuodama šį sprendimą NSO pareiškė, kad bendrovės „technologijos palaiko JAV nacionalinio saugumo interesus ir priemones, užkirsdamos kelią terorizmui ir nusikalstamumui“.
„Raginsime šį sprendimą atšaukti“, – naujienų agentūrai AFP sakė NSO atstovas spaudai ir pridūrė, kad remdamasi sutartimis su klientais bendrovė „ne vienu atveju nutraukė kontaktus su vyriausybinėmis agentūromis, netinkamai naudojusiomis mūsų produktus“.
Vašingtonas taip pat paskelbė suvaržymų Izraelio bendrovei „Candiru“, Singapūre registruotai įmonei „Computer Security Initiative Consultancy PTE“ (COSEINC) ir Rusijos bendrovei „Positive Technologies“.
Atakos be spragtelėjimo
Prekybos departamento sprendimas reiškia, kad JAV organizacijų galimybės aprūpinti šias bendroves savo produktais ir teikti paslaugas bus suvaržytos. Pavyzdžiui, dabar Amerikos mokslininkams taps sunkiau parduoti toms įmonėms informaciją arba technologijas.
Kritikai sako, kad plačiai prieinamos į „Pegasus“ panašios programos sudaro sąlygas net ir neturtingoms autoritarinėms vyriausybėms įgyti agresyvaus sekimo priemonių, panašių į naudojamas JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA).
Tokias technologijas siūlančių bendrovių dabar esama visame pasaulyje, bet keletas jų įsikūrė Izraelyje ir yra įdarbinusios šios šalies karinės žvalgybos buvusių pareigūnų.
„Šiandienos žingsnis yra dalis [prezidento Joe] Bideno ir [viceprezidentės Kamalos] Harris administracijos pastangų padaryti žmogaus teises JAV užsienio politikos centru, be kita ko, stengiantis pažaboti represijoms pasitelkiamų skaitmeninių priemonių platinimą“, – sakoma Prekybos departamento pranešime.
Kilus pirminiam susirūpinimui dėl „Pegasus“ vėliau nerimas dar labiau padidėjo, kai išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamintoja „Apple“ rugsėjį išleido naujinį, pašalinantį operacinės sistemos spragą, leidusią užkrėsti telefonus šnipinėjimo programomis, net jeigu įrenginių savininkai neatidarydavo jokios kenkėjiškos žinutės ar nuorodos.
Vadinamosios atakos be būtinybės spragtelėti (angl. zero-click) sudaro sąlygas nepastebimai užvaldyti taikiniais pasirinktus įrenginius. Šią saugumo spragą aptiko Kanadoje įsikūrusi visuomeninė kibernetinio saugumo organizacija „Citizen Lab“.
Kilus skandalui dėl „Pegasus“ Jungtinių Tautų ekspertai ragino paskelbti prekybos tokiomis sekimo technologijomis moratoriumą, kol bus įdiegtos kontrolės priemonės, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės.
Izraelio gynybos tarnybos įkūrė komitetą, turintį ištirti NSO veiklą. Šis tyrimas apima procesą eksporto licencijoms išduoti.
NSO teigė, kad jos programinė įranga skirta tik kovai su terorizmu ir kitokiu nusikalstamumu. Bendrovė sako turinti vartotojų 45 šalyse.