„Susitikimas buvo labai, labai geras – visiška vienybė su visais Europos lyderiais“, – žurnalistams sakė J. Bidenas po 1 val. 20 min. trukusio pasitarimo vaizdo ryšiu su Europos ir NATO šalių lyderiais.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono biuras irgi nurodė, kad „lyderiai susitarė dėl tarptautinės vienybės svarbos didėjančio Rusijos priešiškumo akivaizdoje“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nurodė, kad „regimo deeskalavimo reikia imtis Rusijai“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Maskva turėtų „brangiai sumokėti“ už „bet kokią tolesnę agresiją“ prieš Ukrainą.
Pokalbyje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos lyderiai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Maskva neplanuoja pulti Ukrainos, tačiau Kremlius pastaruoju metu prie šios šalies sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių. 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir rėmė Rytų Ukrainoje įsitvirtinusius prorusiškus separatistus.
Maskva pareikalavo garantijų, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO ir kad Jungtinės Valstijos suteiktų įvairių kitų nuolaidų mainais į įtampos sumažinimą.
JAV ir NATO atmetė Rusijos reikalavimus ir ragino V. Putiną atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų. Jos perspėjo, kad Rusijos puolimo atveju būtų imtasi itin griežtų ekonominių sankcijų, taip pat būtų sustiprintos Aljanso pajėgos bloko rytinėse šalyse.
Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad JAV daliniuose, turinčiuose apie 8,5 tūkst. karių, buvo paskelbta „padidinta parengtis“, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jeigu būtų aktyvuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).
„Visa tai susiję su... mūsų NATO sąjungininkų padrąsinimu, – Vašingtone kalbėjo J. Kirby. – Tai siunčia labai aiškų signalą p. Putinui, kad savo įsipareigojimus NATO vertiname rimtai.“
NATO taip pat nurodė siunčianti į savo rytinį sparną papildomų naikintuvų ir laivų.
Padidėjusi įtampa kurstė nestabilumą pasaulio rinkose. Rusijos pagrindinis vertybinių popierių biržų indeksas nusmuko, o nusmukus rublio kursui šalies centrinis bankas įšaldė užsienio valiutos pirkimą.
Prancūzijos vyriausybė savo ruožtu paskelbė, kad trečiadienį Paryžiuje įvyks susitikimas vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, dalyvaujant Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnams. Per šias derybas bus ieškoma būdų išeiti iš susidariusios aklavietės.
Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas „galvoja, kad tebėra erdvės diplomatijai, kelias į deeskalavimą“, sakė vienas jo padėjėjas ir patvirtino, kad E. Macronas „artimiausiomis dienomis“ pasikalbės su V. Putinu.
Vienybės paieškos
Vašingtonas stengėsi palaikyti transatlantinę vienybę ir suformuoti įtikinamą sankcijų pavojų, kad atgrasytų Maskvą nuo puolimo prieš Ukrainą.
Tačiau tarp 27 ES šalių esama labai skirtingų požiūrių į Rusiją, iš kurios gaunama 40 proc. Bendrijoje suvartojamų gamtinių dujų.
ES ekonominės galiūnės Vokietijos naujoji vyriausybė sulaukdavo Kijevo kritikos dėl savo atsisakymo perduoti Ukrainai gynybinės ginkluotės, taip pat Berlyno vengimo palaikyti vieną griežčiausių svarstomų ekonominių sankcijų – kad Maskva būtų atribota nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT .
Atkartodamas ankstesnius JAV perspėjimus J. Kirby pirmadienį sakė, kad žvalgybos duomenys rodo, jog „labai aišku, kad šiuo metu rusai neturi jokių ketinimų deeskaluoti“.
Tačiau kai kurie Europos lyderiai ragino veikti santūriau.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis po derybų su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu sakė, kad nėra jokių požymių, rodančių, jog Rusija ketina pulti Ukrainą pačiu artimiausiu laiku.
„Turite likti ramūs ir daryti, ką reikia daryti, ir vengti nervinio išsekimo“, – sakė jis.
Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Australija pasekė Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, nurodžiusios išvykti iš Kijevo savo diplomatų šeimoms, ES ir Ukrainos vyriausybė teigė, kad ambasadų darbuotojų evakavimas yra per ankstyvas.
Prancūzija irgi paragino savo piliečius susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą.
Padidinta NATO pajėgų parengtis
NATO nurodė, kad jos narės didina kai kurių savo karinių dalinių parengtį ir siunčia laivų bei lėktuvų, kad sustiprintų Aljanso rytinio sparno gynybą. Nurodoma, kad tokių veiksmų ėmėsi Danija, Ispanija ir Nyderlandai.
Pasak J. Stoltenbergo, Aljansas „toliau imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų“ savo nares.
Kremlius savo ruožtu kaltino NATO „isterija“.
Maskva taip pat teigė, kad Ukrainos pajėgos, kovojančios su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose, gali surengti puolimą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija savo ruožtu pareiškė, kad Kijevas „nepasiduos provokacijoms“.
Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Maskva gali imituoti Ukrainoje kokį nors incidentą ir dėl jo apkaltinti Kijevo pajėgas, kad įgytų dingstį įsiveržti.
Tuo metu NATO nepriklausanti Airija išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos planuojamų karinių jūrų pajėgų pratybų netoli jos pietvakarinių krantų Atlanto vandenyno tarptautiniuose vandenyse.