B.Obama į viešintį Izraelio vadovą tiesiogiai ir viešai nesikreipė, tačiau jo žinia buvo aiški.
"Tikime, kad tebėra langas, suteikiantis galimybę diplomatiniam šio klausimo sprendimui", - B.Obama sakė pirmadienį, prieš dvi valandas trukusį susitikimą su B.Netanyahu Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete.
B.Netanyahu padėkojo B.Obamai, kad šis pripažino, jog Izraelis pats priims sprendimus.
Vėliau karingasis Izraelio atsakė į kai kuriuos JAV argumentus, siūlant nepulti Irano.
Kalbėdamas Izraelį palaikančios Amerikos žydų organizacijos susitikimą, B.Netanyahu pareiškė, kad Iranas jau dabar kelia grėsmę ir taptų dar pavojingesnis, jeigu įgytų branduolinių ginklų.
Žydų valstybės lyderis taip pat atkreipė dėmesį į naftos kainas, išaugusias dėl konflikto su Iranu grėsmės, bei paragino įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu naftos turtingas Iranas įgytų daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, galėdamas grasinti pasauliui atominėmis bombomis.
"Buvo daug kalbama apie Irano sustabdymo kaštus, - B.Netanyahu sakė proizraelietiškai lobistinei organizacijai - Amerikos ir Izraelio visuomenės reikalų komitetui (AIPAC). - Atėjo laikas kalbėti, kokia būtų Irano nestabdymo kaina."
B.Obamos administracija argumentuoja, jog dar per anksti kalbėti apie karinį smūgį prieš Irano branduolinius objektus, kol neturima tvirtų įrodymų, jog Iranas nusprendė pasigaminti atominių ginklų.
Tuo tarpu Izraelio pareigūnai tvirtina, jog tokia taktika rizikinga ir yra linkę suduoti prevencinį smūgį, kuris pakirstų Irano galimybes įgyvendinti šį tikslą.
JAV respublikonai mėgino vaizduoti B.Obamą nepatikimu Izraelio draugu, neįstengiančiu priimti ryžtingų sprendimų dėl Irano.
Antradienį JAV prezidento posto siekiantys respublikonai Mittas Romney, Rickas Santorumas ir Newtas Gingrichas kalbėjo per AIPAC konferenciją, į kurios dalyvius B.Netanyahu kreipėsi pirmadienio vakarą.
Izraelio lyderiai sako dar nenusprendę, ar smogti Iranui vien savomis jėgomis, tačiau nurodė, kad lieka vis mažiau laiko, kad toks smūgis būtų veiksmingas.
JAV pareigūnai teigia taip pat nežinantys tikrųjų Izraelio planų, tačiau nuolat argumentuoja, kad žydų valstybės vienašališka ataka gali susilpninti Izraelio saugumą.
Nors JAV pareigūnai sakė, kad per Baltuosiuose rūmuose kelias valandas trukusį susitikimą uždarų durų buvo pasiektas didelis tarpusavio supratimas, vis tiek išliko nesutarimas, ar reikėtų smogti Iranui, o jeigu reikėtų - kada?
Izraelis laiko Iraną savo mirtinu priešu, keliančiu pavojų žydų valstybės egzistavimui. Nors Izraelio ir JAV žvalgyba glaudžiai bendradarbiauja, Tel Avivas nesutinka su Vašingtono išvada, jog Teheranas dar nėra apsisprendęs, ar jis sieks pasigaminti atominių bombų.
Iranas neigia, kad jo sparčiai vystomos branduolinės programos tikslas yra atominių ginklų gamyba.
JAV ir Izraelio lyderiai kalbėjo apie tarpusavio vienybę, tačiau per vienintelį trumpą bendrą pasirodymą pirmadienį jiedu daugiausiai kalbėjo atskirai. Jie pripažino, kad Irano klausimas itin svarbus abiejų šalių "glaudžiam aljansui".
Aukšti B.Obamos administracijos pareigūnai sakė, kad per derybas Baltuosiuose rūmuose abiejų pusių pozicijos tapo artimesnės negu prieš savaitę. Izraeliečiai sulaukė aiškaus B.Obamos pažado, kad jis nesipriešins branduolinio ginklo siekiančio Irano sulaikymui ir kad išspręsti šią krizę yra Jungtinių Valstybių interesas.
Tuo tarpu izraeliečiai privačiai pripažino, kad diplomatinis sprendinys jiems būtų parankesnis, nors Irano vyriausybė vertinama itin skeptiškai.
"Žinau, kad premjeras ir aš esame linkę tai spręsti diplomatiškai, - B.Obama sakė Baltuosiuose rūmuose. - Suprantame bet kokių karinių veiksmų kainą."
Tačiau B.Netanyahu niekad nesakė, kad jam priimtinesnis toks kelias. Jis įtemptai šypsojosi, kai B.Obama kalbėjo žurnalistų ir kamerų pilnoje salėje, o vėliau išsakė savo pastabas, kreipdamasis tiesiogiai į prezidentą.
"Izraelis privalo turėti galimybę visada apsiginti pats nuo bet kokios grėsmės, - pažymėjo B.Netanyahu. - Kalbant apie Izraelio saugumą, Izraelis turi teisę - suverenią teisę - priimti savus sprendimus."