Robertas Kosilekas, vadinantis save Michelle, gimė vyru, bet buvo gydomas hormonais ir dabar kali kaip moteris vyrų kalėjime. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už savo žmonos nužudymą 1990 metais.
Manoma, kad JAV apygardos teisėjas Markas Wolfas yra pirmasis federalinis teisėjas, nurodęs kalėjimo pareigūnams sudaryti galimybę kaliniui pasikeisti savo lytį.
Kalėjimo pareigūnai šioje byloje pabrėžė saugumo riziką. Pasak jų, leidus R. Kosilekui pasikeisti lytį, jis gali tapti kitų kalinių seksualinio puolimo auka. M. Wolfas sakė, jog R. Kosilekas įrodė, kad šie būgštavimai tik slepia tikrąsias priežastis, kodėl kalėjimas neleidžia pasikeisti lyties: „baimę sulaukti kontroversijos, kritikos, pajuokos ir paniekos“.
M. Wolfo teigimu, R. Kosileko lyties tapatybės sutrikimas kelia dideles kančias: jis mėgino nusirėžti sau sėklides ir du kartus bandė nusižudyti.
Anksčiau Kolorado, Kalifornijos Aidaho ir Viskonsino valstijų kaliniai jau buvo nesėkmingai mėginę per teismą išsireikalauti lyties pakeitimo operacijų. Jie tvirtino, kad atsisakymas leisti pakeisti lytį pažeidžia JAV Konstituciją, saugančią nuo žiaurios ir neįprastos bausmės.
Kai kurie teisininkai tvirtina, kad valstijų nereikėtų versti apmokėti tokių operacijų, galinčių kainuoti iki 20 tūkst. dolerių (54 tūkst. litų), ypač turint galvoje, kad daugelis draudimo bendrovių atsisako padengti tokių operacijų išlaidas, tvirtindamos, kad jos nėra būtinos.
R. Kosileko atveju, teisėjas pažymėjo, kad gydymas moteriškais hormonais „šiek tiek padėjo“, tačiau kalinys „toliau išgyvena stiprias dvasines kančias“, nes yra giliai įsitikinęs, kad yra moteris, įkalinta vyro kūne.
„Vien tik šios kančios kelia rimtą medicininę būtinybę, - rašė M. Wolfas. – Taip pat egzistuoja didelis pavojus, jog kalinys nusižudys, jeigu jo būklė nebus gydoma“.
R. Kosilekas pirmą kartą Masačusetso pataisos departamentą į teismą padavė prieš 12 metų. Po dvejų metų M. Wolfas nusprendė, kad R. Kosilekui reikalingas gydymas dėl lyties tapatybės sutrikimo, tačiau liepti atlikti lyties pakeitimo operaciją nesiryžo.
2005 metais R. Kosilekas iškėlė dar vieną bylą, tvirtindamas, kad tokia operacija yra mediciniškai būtina.