Rusijai kalbant apie galimybę kare Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą, Pentagonas taip pat aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina savo branduoliniu arsenalu atgrasyti „visų formų strategines atakas“, įskaitant konvencinius ginklus.
Kinija „kelia didžiausią ir sisteminį iššūkį, o Rusija kelia rimtų grėsmių tiek gyvybiškai svarbiems JAV nacionaliniams interesams užsienyje, tiek tėvynei“, teigiama neįslaptintoje Nacionalinės gynybos strategijos versijoje.
„Visapusiškiausias ir rimčiausias iššūkis JAV nacionaliniam saugumui yra (Kinijos) prievartinės ir vis agresyvesnės pastangos pertvarkyti Ramiojo vandenyno regioną ir tarptautinę sistemą taip, kad ji atitiktų jos interesus ir autoritarinius pageidavimus“, – sakoma dokumente.
Jame pabrėžiama, kad Kinijos retorika dėl savarankiško Taivano, kurį Pekinas yra pažadėjęs perimti į savo rankas, prireikus – jėga, yra destabilizuojantis veiksnys, galintis sukelti apsiskaičiavimo riziką ir kelti grėsmę taikai regione.
Tuo metu Maskvos keliamą grėsmę „pastaruoju metu rodo Rusijos tęsiama neišprovokuota invazija į Ukrainą“.
„Gynybos departamentas rems tvirtą atgrasymą nuo Rusijos agresijos prieš gyvybiškai svarbius JAV nacionalinius interesus, įskaitant mūsų sutartinius sąjungininkus“, – sakoma strategijoje.
Dokumente pabrėžiama būtinybė bendradarbiauti su sąjungininkėmis ir kitais partneriais priešinantis Kinijos ir Rusijos keliamiems pavojams ir teigiama, kad toks bendradarbiavimas yra „JAV nacionalinio saugumo interesų pagrindas“.
Kartu su Nacionaline gynybos strategija paskelbtoje atnaujintoje ataskaitoje apie JAV branduolinę politiką Pentagonas apibrėžė savo branduolinio arsenalo vaidmenį – atgrasyti nuo užsienio branduolinių ir nebranduolinių atakų, turinčių strateginių pasekmių.
„Tai apima bet kokio masto branduolinių pajėgų panaudojimą, taip pat strateginio pobūdžio didelio poveikio atakas, kurioms naudojamos nebranduolinės priemonės“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango Gynybos departamento pareigūnas.
Neįslaptintoje Branduolinės politikos apžvalgos versijoje taip pat pateiktas griežtas perspėjimas Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) nenaudoti savo augančio branduolinio arsenalo.
„Bet kokia Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš Jungtines Valstijas arba jų sąjungininkus ir partnerius yra nepriimtina ir lems šio režimo pabaigą. Nėra jokio scenarijaus, pagal kurį Kim [Jong Uno] režimas galėtų panaudoti branduolinius ginklus ir išlikti“, – teigiama dokumente.
Kim Jong Unas paskelbė savo šalį „negrįžtama“ branduoline galybe, iš esmės nutraukdamas derybų dėl jos uždrausto arsenalo galimybę.
Ataskaitos paskelbtos tokiu metu, kai Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės siunčia ginklus Ukrainai, kad padėtų jai išstumti Rusijos pajėgas, įsiveržusias vasario mėnesį.
Be to, tvyro įtampa dėl Kinijos ketinimų dėl Taivano. Ši sala nėra sutartinė Jungtinių Valstijų sąjungininkė, tačiau pagal įstatymą Kongresas privalo parduoti Taibėjui gynybinių ginklų, be to, abi amerikiečių partijos remia pažangia demokratine valstybe ir svarbia pasaulinės prekybos partnere tapusio Taivano apsaugą.