Prokurorai jį kaltina nutekinus daugybę slaptų dokumentų tinklalapiui "WikiLeaks" ir taip suteikus pagalbą tarptautiniam teroristų tinklui "al Qaeda".

25 metų kariui gresia 154 metais laisvės atėmimo dėl jo vaidmens didžiausiame įslaptintos informacijos nutekinime per Amerikos istoriją, kai ta medžiaga buvo perduota vyriausybių paslaptis viešinančiam portalui.

Pirmąkart pasisakydamas per karinio tribunolo procesą Fort Mido karinėje bazėje netoli Vašingtono, B.Manningas patvirtino, kad pripažįsta savo kaltę pagal dešimt pateiktų kaltinimų, tačiau ne pagal sunkiausią iš jų - dėl pagalbos priešui, daugiausiai "al Qaedai". Jeigu jis būtų pripažintas kaltu pagal šį kaltinimą, kariui gali tekti visą gyvenimą praleisti kalėjime.

Prokurorai sako, kad nuo 2009-ųjų lapkričio iki arešto 2010-ųjų gegužę B.Manningas perdavė "WikiLeaks" apie 700 tūkst. įslaptintų karinių pranešimų iš Irako ir Afganistano, taip pat diplomatinių depešų iš viso pasaulio.

Pradėdamas dėstyti kaltintojų argumentus, kapitonas Joe Morrow sakė, kad B.Manningas perdavė tą informaciją "WikiLeaks", nors žinojo, kad ja pasinaudos velionis "al Qaedos" lyderis Osama bin Ladenas ir jo teroristų tinklas.

"Tai pavyzdys, kad nutinka, kai arogancija susiduria su gebėjimu prieiti prie jautrios informacijos", - pažymėjo J.Morrow.

Pasak J.Morrow, B.Manningas, kuris pasirinko, kad jo bylą nagrinėtų karinė teisėja Denise Lind, o ne karinių teisėjų kolegija, pradėjo siųsti informaciją "WikiLeaks" nepraėjus nė dviem savaitėms po to, kai jis buvo pasiųstas į Iraką 2009 metais.

Patikrinus B.Manningo kompiuterį po kario arešto 2010 metais buvo įrodyta, kad jis žinojo apie "savo veiksmų pasekmes", pridūrė J.Morrow.

"Įrodymai parodys ... kad kaltinamasis sąmoningai perdavė informaciją priešui, - sakė kariškis. - Jis žinojo, kad "al Qaeda" naudojasi "WikiLeaks".

J.Morrow pažymėjo, jog yra žinoma, kad O.bin Ladenas naršė įslaptintus JAV kariuomenės pranešimus iš Afganistano.

Kaltintojas sakė, kad B.Manningas nuolat palaikė ryšį su "WikiLeaks" įkūrėju Julianu Assange'u, šiuo metu besislapstančiu Ekvadoro ambasadoje Londone, kad nebūtų išduotas Švedijai, tardamasis su juo, kokia informacija būtų vertingiausia.

B.Manningas taip pat perdavė "WikiLeaks" informaciją apie daugiau nei 74 tūkst. Irake tarnavusių JAV karių, įskaitant jų vardus, laipsnius, pareigas ir elektroninio pašto adresus, sakė J.Morrow.

Vienu metu B.Manningas "sistemingai atrinko" daugiau nei 250 tūkst. konfidencialių JAV valstybės departamento pranešimų, kuriuos vėliau paviešino "WikiLeaks".

"250 tūkst. pranešimų - tai yra, po 25 tūkst. pranešimų per dieną, daugiau nei 1 000 pranešimų per valandą", - pabrėžė J.Morrow.

Tuo tarpu B.Manningo advokatas Davidas Coombsas pasisakydamas anksčiau karštai gynė šį karį, sakydamas, jog jis buvo "jaunas, naivus ir turintis gerų ketinimų", tačiau atvykęs į Iraką patyrė vidinę moralinę krizę.

Tuo metu 22 metų B.Manningas buvo sukrėstas, kai pamatė civilių automobilį, sunaikintą pakelės bombos per 2009-ųjų Kalėdas.

"Visi šventė Kūčias - visi, išskyrus pirmosios klasės eilinį Manningą, - sakė D.Coombsas. - Jis negalėjo užmiršti (žuvusiųjų) gyvybių ir šeimų per tas Kūčias. Tuo metu jis pradėjo savo kovą."

B.Manningas buvo "humanistas", kuris pradėjo perdavinėti informaciją, trokšdamas, kad "pasaulis taptų geresne vieta", pridūrė advokatas.

Būtent dėl šių paskatų B.Manningas nutekino vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip JAV karinis sraigtasparnis šaudo į civilius irakiečius 2007 metų liepą. Karys taip pat perdavė įslaptintą vaizdo įrašą, kuriame matomas 2009-ųjų gegužę įvykdytas JAV aviacijos smūgis prieš Granajaus kaimą Afganistane, per kurį žuvo per 100 civilių gyventojų.

"Jis buvo šiek tiek naivokas, (tikėdamas), kad jo atrinkta informacija gali atnešti pokyčių. Jis perdavė tuos dokumentus, nes tikėjosi, kad jis gali padaryti pasaulį geresne vieta; jis tikėjo, kad tą informaciją reikia paviešinti", - aiškino D.Coombsas.

B.Manningas taip pat nutekino informaciją apie JAV karinį kalėjimą Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje, norėdamas "pateikti tiktų duomenų apie tai, ką mūsų šalis darė" tame objekte, pridūrė D.Coombsas.

Karys taip pat buvo įsitraukęs į "labai privačią kovą su savo lytimi", teigė advokatas.

Numatoma, kad karinio tribunolo procesas truks apie 12 savaičių. Kai kurie įrodymai bus pateikti už uždarų durų dėl nacionalinio saugumo priežasčių.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)