„Per pastaruosius trejus metus Kinijos karinės pajėgos sparčiai plečia viršvandenines bombonešių dislokavimo teritorijas, įgaudamos vis daugiau patirties strategiškai svarbiuose jūriniuose regionuose ir galimai besimokydamos atakuoti JAV ir jų sąjungininkų taikinius“, – skelbiama dokumente.
Kasmetinė ataskaita, kurioje pateikiama naujausia informacija apie su Kinija susijusius karinius ir saugumo pasikeitimus – JAV valdžios pareigūnų parengtas ir Kongreso inicijuotas dokumentas, kuriame įvertinami per metus įvykę Kinijos ginkluotųjų pajėgų pokyčiai.
Šiųmetinėje ataskaitoje teigiama, kad Kinija ir toliau didina savo ilgo nuotolio bombonešių branduolinius pajėgumus, ir akcentuojama, kad Kinijos karinės oro pajėgos „vėl paskirtos branduolinei misijai“.
„Branduolinių bombonešių dislokavimas ir integracija pirmą kartą Kinijai suteiks branduolinės ginkluotės gabenimo sausuma, vandeniu ir oru sistemų galimybę“, – pabrėžiama dokumente.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neslepia noro modernizuoti Kinijos ginkluotąsias pajėgas, o tarp norimų pokyčių minima kova su klestinčia korupcija karinėse struktūrose ir karinės technikos atnaujinimas.
Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje akcentuojama, kad Kinijos ginkluotose pajėgose šiuo metu „vykdoma didžiausia restruktūrizacija jų istorijoje, po kurios jos taps pajėgios vykdyti jungtines operacijas“.
Jungtinės Valstijos 2018 metų pradžioje pristatė naują gynybos strategiją, kurioje pareiškė, jog „ilgalaikė strateginė konkurencija su Kinija“ – vienas iš rimčiausių JAV tenkančių karinių iššūkių.
Remiantis ketvirtadienį pristatyta ataskaita, Kinija „šiuo metu kuria slapų ilgo nuotolio strateginį bombonešį, galintį nešti branduolinį užtaisą, ir kurį būtų galima naudoti jau po 10 metų“.
Norėdama parodyti, kaip stiprėja Kinijos karinė galia, šalis gegužės mėnesį vienoje iš dirbtinių salų Pietų Kinijos jūroje dislokavo branduolinį užtaisą gabenti galinčių bombonešių H-6K.