Senato sprendimas priimti rezoliuciją, kurios tvirtinimas anksčiau ne kartą strigo, neabejotinai sukels Turkijos įtūžį. Ankara neigia, kad buvo vykdomos sistemingos masinės žudynės, ir tvirtina, kad armėnų žūtį nulėmė itin sunki padėtis šalyje Pirmojo pasaulinio karo metais.
Rezoliucija, anksčiau jau priimta Atstovų Rūmų ir Senate stumta demokrato Roberto Menendezo, buvo keliskart užblokuota prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų, Baltiesiems rūmams siekiant glaudesnių santykių su Turkija ir jos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Per lapkritį įvykusį vizitą Vašingtone stovėdamas greta D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose R. T. Erdoganas perspėjo, kad „kai kuriais istoriniais įvykiais ir kaltinimais naudojamasi siekiant išsprogdinti mūsų abipusius ir dvišalius santykius“.
Rezoliucijoje skelbiama, kad JAV laikysis politikos „minėti armėnų genocidą oficialiu pripažinimu ir atmintimi“.
Be to, bus laikomasi politikos „atmesti pastangas įtraukti, angažuoti arba kaip nors kitaip susieti Jungtinių Valstijų vyriausybę su armėnų genocido arba bet kurio kito genocido neigimu“.
„Yra derama ir tinkama, kad Senatas stovėtų teisingoje istorijos pusėje, – tramdydamas ašaras sakė R. Menendezas. – Esu dėkingas, kad ši rezoliucija buvo priimta tokiu metu, kai tebėra išgyvenusių šį genocidą – jie galės pamatyti, kad Senatas pripažįsta, ką jiems teko patirti.“