600 mln. dolerių (512,7 mln. eurų) vertės kontraktas padeda Taivanui „tęsti pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir palaikyti patikimus gynybinius pajėgumus“, nurodė Valstybės departamentas.
Šis žingsnis taip pat padės palaikyti politinį stabilumą ir karinę pusiausvyrą regione, sakoma departamento pareiškime.
Kontraktas apima keturis bepiločius lėktuvus, antžemines stotis ir su jais susijusią sekimo bei ryšių įrangą, bet neapima bombų ar raketų, kuriomis paprastai apginkluojami šie dronai.
Sandoris sudarytas po kelių kitų didelių, 4,2 mlrd. dolerių (3,59 mlrd. eurų) vertės ginklų paketų Taivanui, apie kuriuos paskelbta pastarosiomis savaitėmis. Tarp šių paketų yra kontraktai dėl galingų priešlaivinių raketų sistemų „Harpoon“, sparnuotųjų raketų SLAM-ER, žvalgybos iš oro technologijų ir mobilių raketų leidimo įrenginių pardavimo.
„Tai dešimtas ginklų pardavimas Taivanui valdant prezidentui [Donaldui] Trumpui ir trečias kartas per dvi savaites, kai JAV vyriausybė tiekia mūsų šaliai svarbių gynybos ginklų, padidinsiančių Taivano galimybes ir pasitikėjimą ginant taiką Taivano sąsiauryje“, – sakoma taivaniečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Pardavimas papiktino Pekiną, kuris laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjęs kada nors jį užimti.
Taivano ir Kinijos santykiai šiuo metu yra prasčiausi per kelis dešimtmečius.
2016 metais Taivanas išsirinko prezidentę Tsai Ing-wen, kuri salą laiko suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Kinija reaguodama nutraukė oficialų bendravimą ir didino ekonominį, karinį bei diplomatinį spaudimą, bet šių metų sausį Tsai Ing-wen buvo užtikrintai perrinkta.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas tapo karingiausiu šalies lyderiu po Mao Zedongo ir Taivano užėmimą vadina „neišvengiamu“.
Kinijos lėktuvai pastaraisiais mėnesiais beprecedenčiu dažnumu braunasi į Taivano gynybos zoną.
Nors Taivanas dešimtmečius kliaujasi numanoma JAV saugumo garantija, Vašingtonas ragina salą stiprinti savo pačios pajėgumus.
JAV kariškiai „General Atomics“ gaminamus bepiločius lėktuvus „Reaper“ naudoja ilgoms žvalgybos iš didelio aukščio misijoms ir itin tikslioms atakoms bei džihadistų nužudymams Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane.
Minimas kontraktas yra pirmasis po liepą priimto JAV vyriausybės sprendimo iš dalies nukrypti nuo 1987 metų Raketų technologijų kontrolės režimo (MTCR), pagal kurį 35 šalys sutarė riboti bepiločių ginklų sistemų padavimą.
Sprendimu siekta leisti eksportuoti vidutinio greičio dronus, tokius kaip „Reaper“.