Kongresas didele persvara priėmė Tibeto politikos ir palaikymo įstatymą, augant susirūpinimui, kad Pekinas sieks pats parinkti įpėdinį dabartiniam 85 metų tibetiečių dvasiniam lyderiui, vildamasis, kad judėjimas už didesnes šio Himalajų regiono teises be charizmatiškojo nominalaus vadovo nuslops.
Sausio mėnesį, kai minimą įstatymą JAV Atstovų Rūmai priėmė 392 balsais prieš 22, Pekinas sakė, kad juo „šiurkščiai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus“.
Artėjant JAV Senato sesijos pabaigai, jis įtraukė šį įstatymą į platų išlaidų įstatymą, taip pat apimantį paramą dėl koronaviruso pandemijos poveikio.
D. Trumpas vėlai sekmadienį nenoromis pasirašė šį paketą, prieš tai pareiškęs, kad išmokos amerikiečių namų ūkiams yra per mažos.
Tibeto įstatyme, kurį pateikė demokratai ir respublikonai, sakoma, jog JAV laikosi pozicijos, kad Dalai Lamos ir kitų autoritetingų vienuolių parinkimas, ugdymas ir pagarbos jiems demonstravimas yra „išimtinai dvasiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti atitinkama religinė valdžia pagal Tibeto budistų tradiciją“.
JAV paskelbs sankcijas pareigūnams, „kurie tiesiogiai kišis į Tibeto budizmo būsimo 15-ojo Dalai Lamos identifikavimą ir įvesdinimą“, sakoma naujajame įstatyme.
Įstatymu Jungtinėms Valstijoms draudžiama atidaryti naujus konsulatus Kinijoje, kol bus leista atidaryti konsulatą Tibeto sostinėje Lhasoje, ir numatoma finansuoti kultūros išsaugojimą, ugdymą ir aplinkos tvarumą Tibete skatinančias grupes.
Dalai Lamai artima organizacija „International Campaign for Tibet“ (ICT) sveikino įstatymo priėmimą ir sakė, jog juo pasaulinėje scenoje „pareiškiama, kad tarptautinė bendrija nesutiks su Kinijos kišimusi į Dalai Lamos tradicijos tęstinumą ir prieštaraus Kinijos [vykdomiems] žmogaus teisių pažeidimams Tibete tol, kol jie tęsis“.
14-asis Dalai Lama, Nobelio taikos premijos laureatas, kuris dabar keliauja daug mažiau nei anksčiau, bet neturi žinomų didelių sveikatos problemų, puikiai žinodamas, kad Kinija gali bandyti įvesdinti sau paklusnų jo įpėdinį, svarsto galimybes sulaužyti tradiciją ir dar gyvas būdamas pats paskirti įpėdinį, galbūt net mergaitę, arba paskelbti, kad Dalai Lamos institucija baigsis su jo mirtimi.
Oficialiai ateistine save vadinanti Kinija ne kartą yra sakiusi, kad turi teisę kontroliuoti reinkarnacijos procesą. 1995 metais Pekinas parinko vaiką būti Pančen Lama – antruoju aukščiausio rango dvasininku tibetietiškojo budizmo Gelugpos mokykloje – ir sulaikė Dalai Lamos Pančen Lama pripažintą šešiametį, kurį teisių gynimo grupės vadino jauniausiu pasaulyje politiniu kaliniu.
Daugelis Tibeto budistų baiminasi, kad Pekinas bandys daryti įtaką kito dvasinio lyderio pasirinkimui po Dalai Lamos mirties. Kol kas neaišku, kaip ir kada bus paskelbtas jo įpėdinis. Tikima, kad aukšto rango lamos po mirties persikūnija. Tradiciškai naujo Dalai Lamos ieško svarbūs lamos, kurie pasklinda po visą Tibetą ieškoti vaiko, turinčio tokios reinkarnacijos požymių.