Paulas Alexanderis iš Dalaso (Teksasas), būdamas šešerių metų susirgo poliomielitu, dėl kurio buvo paralyžiuotas nuo kaklo žemyn ir didžiąją laiko dalį buvo priklausomas nuo mechaninio kvėpavimo aparato.
Nors dažnai būdavo uždarytas į povandeninio laivo formos cilindrą, jis puikiai mokėsi, įgijo teisininko diplomą, dirbo teisės srityje ir parašė knygą.
„Sunkia širdimi turiu pranešti, kad mano brolis mirė praėjusią naktį, – trečiadienį anksti ryte feisbuke paskelbė Philipas Alexanderis. – Man buvo garbė dalytis gyvenimu su žmogumi, kuriuo buvo taip žavimasi“.
Neįgaliųjų teisių gynėjas Christopheris Ulmeris, organizavęs lėšų rinkimą P. Alexanderiui, taip pat patvirtino jo mirtį antradienį paskelbtame svetainės „GoFundMe“ pranešime.
Anksčiau oficialioje P. Alexanderio „TikTok“ paskyroje paskelbtame pranešime įraše sakoma, kad užsikrėtęs COVID-19 jis buvo skubiai nugabentas į greitosios pagalbos priimamąjį.
Geležiniai plaučiai – tai sandarios kameros, kuriose įrengti siurbliai. Didinant ir mažinant slėgį kameroje, paciento plaučiai išsiplečia ir susitraukia.
Išrasti 20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje, jie nustoti naudoti po to, kai Jonas Salkas išrado vakciną nuo poliomielito, kuri tapo plačiai prieinama 1955 metais ir padėjo į istoriją nugramzdinti šią pražūtingą paralyžių sukeliančią ligą.
P. Alexanderiui priklausė oficialus Gineso pasaulio rekordas pagal geležiniuose plaučiuose praleistą laiką.
Kaip rašoma jo Gineso puslapyje, jis galėdavo tam tikram laikui palikti prietaisą po to, kai su fizioterapeuto pagalba išmoko „kvėpuoti varlyte“.
Tai reiškia, kad „gerklės raumenimis jis stumia orą į plaučius ir ryja orą po vieną gurkšnį“. Galiausiai į geležinius plaučius jis grįždavo tik naktį miegoti.
Būdamas praktikuojantis teisininkas, jis galėjo atstovauti klientams teisme specialiame neįgaliojo vežimėlyje, kuris jo paralyžiuotą kūną laikė vertikaliai.
Pranešama, kad 75 metų Martha Lillard iš Šonio (Oklahoma) yra paskutinis žmogus, tebegyvenantis su geležiniais plaučiais.