Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) praeitą savaitgalį pranešė, kad kliūtys, daromos jos stebėtojams Rytų Ukrainoje, „iškilo į naują lygį“, ir paragino „nedelsiant pašalinti suvaržymus“.
ESBO taikos stebėtojų misiją į Ukrainą pasiuntė 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir kilo ginkluotas konfliktas tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų. Karas Rytų Ukrainoje iki šiol nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris naujienų agentūrai AFP sakė esąs „giliai nerimaujantis“, kad blokuojama prieiga stebėtojams.
Jis pridūrė, kad stebėtojai patyrė „persekiojimą“, taip pat ragino Rusiją „išpildyti savo įsipareigojimus“ pagal tarptautinius susitarimus, kad būtų laikomasi paliaubų ir užtikrinama „netrikdoma prieiga“ stebėtojams.
„Šie įsipareigojimai šiandien yra pažeidinėjami“, – pabrėžė amerikiečių diplomatas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dalyvaus Stokholme ateinantį savaitgalį vyksiančiame svarbiame metiniame ESBO susitikime. Šis renginys bus pirmasis nuo 2017 metų, kuriame dalyvaus tiek Vašingtono, tiek Maskvos diplomatijos vadovai.
NATO antradienį perspėjo Maskvą, kad Rusijai tektų brangiai sumokėti, jeigu ji pasiųstų savo pajėgas įsiveržti į Ukrainą. A. Blinkenas taip pat perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (Vladimiras Putinas) savo ruožtu perspėjo Vakarus neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“.