Vašingtonas taip pat leido savanoriškai išvykti ne patiems būtiniausiems ambasados darbuotojams ir paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „apsvarstyti galimybę išvykti dabar“, nes Maskvos invazijos atveju neturėtų galimybių juos evakuoti.
Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų.
Dėl šių manevrų Vašingtonas ir Europa paskelbė griežtų perspėjimų Maskvai, bet intensyvios diplomatinės pastangos kol kas neatnešė aiškių rezultatų.
JAV ambasada tebedirba, o reikalų patikėtinė Kristina Kvien kol kas lieka Ukrainoje, žurnalistams sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.
Pareigūnas pakartojo anksčiau Baltųjų rūmų paskelbtus perspėjimus, kad Rusija gali įsiveržti Ukrainą „bet kuriuo metu“.
Vašingtonas „neturės galimybės evakuoti JAV piliečių iškilus tokiam nenumatytam atvejui“, sakė pareigūnas ir paragino amerikiečius apsvarstyti galimybę kuo greičiau išvykti komerciniu arba privačiu transportu.
Pareigūnas negalėjo atsakyti, kiek amerikiečių šiuo metu yra Ukrainoje, bet Valstybės Departamento atstovai praeitą mėnesį minėjo, kad jų yra 10–15 tūkstančių.
Valstybės departamentas jau anksčiau rekomendavo amerikiečiams dėl Rusijos invazijos grėsmės atsisakyti bet kokių kelionių į Ukrainą.
„Nevykite į Rusiją dėl besitęsiančios įtampos palei sieną su Ukraina“, – sakoma pranešime. Departamentas taip pat perspėjo, kad amerikiečiai Rusijoje gali būti „persekiojami“ ir kad ambasada turėtų „ribotas galimybes padėti JAV piliečiams“.
Amerikiečiai ypač raginami nevykti į Rusijos ir Ukrainos pasienio regioną, nes „padėtis palei sieną nenuspėjama, o įtampa yra padidėjusi“ dėl Rusijos pajėgų telkimo ir karinių pratybų tose srityse.
JAV piliečiai, „kurie lankosi arba gyvena Rusijoje, buvo be priežasties apklausiami ir sulaukdavo Rusijos pareigūnų grasinimų bei gali tapti persekiojamo, netinkamo elgesio ir [pinigų] prievartavimo aukomis“, sakoma rekomendacijoje.
Kremlius neigia planuojantis įsiveržti į kaimyninę šalį, bet pabrėžė, kad padėtis galėtų deeskaluojama tik tuo atveju, jeigu Vakarų šalys priims Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti jai saugumo garantijas. Be kita ko, Rusija reikalauja, kad NATO nebūtų plečiama jos sienų link, įskaitant garantijas, kad Ukraina niekada netaps šio bloko nare, ir kad Aljansas atitrauktų pajėgas, dislokuotas savo rytiniame sparne.
Anksčiau sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atmetė galimybę paskelbti Rusijai griežtų baudžiamųjų sankcijų dar prieš prasidedant potencialiai invazijai. Anot jo, šių sankcijų grėsmė turėtų būti naudojama kaip priemonė atgrasyti Maskvą nuo puolimo.
„Kai sankcijos įvedamas, prarandamas atgrasomasis poveikis“, – televizijai CBS sakė A. Blinkenas.
„Taigi, rengiame ištisą virtinę veiksmų, kurie būtų svarbūs [Rusijos] prezidento (Vladimiro) Putino skaičiavimams“, – pridūrė jis
Be kita ko, tai apima gynybos pagalbos Ukrainai stiprinimą, sakė valstybės sekretorius.