Aukščiausiasis Vašingtono saugumo pareigūnas Azijoje ir Ramiajame vandenyne admirolas Phillipas Davidsonas praėjusią savaitę sukėlė bangų, kai pareiškė, kad Pekinas per ateinančius šešerius metus gali siekti užimti Taivaną.
Pentagono vadovui Lloydui Austinui pasirinkus Aziją pirmąją užsienio vizito kryptimi, Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnai stengėsi pabrėžti, kokią, anot jų, grėsmę kelia spartus Pekino ginklavimasis.
„Pasiruošimas [galimiems įvykiams] Taivane jau kurį laiką yra Kinijos karinės modernizacijos akcentas“, – pirmadienį Tokijuje žurnalistams sakė Davidas Helvey, laikinai einantis gynybos sekretoriaus padėjėjo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono saugumo reikalams pareigas.
„Taigi, augant [Kinijos] pajėgumams, mes, savaime aišku, atidžiai stebime karinių galių balansą Taivano sąsiauryje“, – pridūrė jis.
Manoma, kad Pekino ambicijos regione bus pagrindinis klausimas per gynybos sekretoriaus Ll. Austino susitikimą su sąjungininkais Tokijuje, Seule ir Naujajame Delyje.
Pekinas teigia, kad Taivanas ir jį supantys vandenys yra Kinijos teritorija. Praėjusią savaitę Ph. Davidsonas savo ruožtu įspėjo, kad Kinijos įsiveržimo į Taivaną pavojus „pasireikš per šį dešimtmetį – iš tikrųjų per ateinančius šešerius metus“.
Pekinas tokius įspėjimus atmetė, tačiau vienas aukštas JAV saugumo pareigūnas pirmadienį atkreipė dėmesį į Kinijos pastangas didinti savo laivyno pajėgumus, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų trikdžių.
„Vien 2020-aisiais, vidury visų su pandemija susijusių reikalų, Kinija užsakė 25 naujus didelius laivus – ir tai nebuvo vilkikai ar patruliniai laivai“, – sakė savo vardo atskleisti nenorėjęs saugumo pareigūnas.
„Tai buvo kreiseriai, eskadriniai minininkai, fregatos, amfibijos ir povandeniniai laivai, apginkluoti balistinėmis raketomis“, – pridūrė jis.
Demokratiškas ir savarankiškas Taivanas nuo Kinijos atsiskyrė Kinijos pilietinio karo pabaigoje 1949-aisiais, bet salai nuolat gresia invazijos iš žemyno pavojus.
Vašingtonas nuo 1979 metų oficialiai nepripažįsta Taivano suvereniteto ir laiko jį „vienos Kinijos“ dalimi, bet išlieka svarbiausias neoficialus salos sąjungininkas ir karinis rėmėjas.
„Yra pusiausvyra“
Saugumo pareigūnas taip pat sakė, kad esama „veiksnių, kurie nėra aiškūs, bet lemia laiką“, kada Kinija gali imtis veiksmų prieš Taivaną.
„Pirmasis – praeitų metų gale paskelbtas pareiškimas, kad 2027-ieji bus Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos modernizacijos tarpinė gairė“, – teigė jis ir atkreipė dėmesį, kad ši gairė buvo aštuoneriais metais paankstinta.
Trečioji Kinijos prezidento Xi Jinpingo kadencija taip pat turėtų baigtis 2027-aisiais, pridūrė pareigūnas ir įspėjo, kad būtų klaidinga tikėti Kinijos siunčiamais signalais Taivano klausimu.
„Apgaudinėjame save ir rizikuojame būti suklaidinti Pekino“, jei tikėsime Kinija, sakė jis.
Pekinas apkaltino Ph. Davidsoną bandymu „išpūsti“ įsiveržimo grėsmę siekiant pateisinti Vašingtono išlaidas gynybai ir suteikti pretekstą JAV karinei veiklai Azijoje.
Kitas aukšto rango JAV saugumo pareigūnas žurnalistams pirmadienį sakė, kad Vašingtonas laikysis atsargios politikos šiuo klausimu.
„Yra pusiausyra, [kurios turime paisyti]“, – sakė jis ir pridūrė: „Nemanome, kad smurtinis įsiveržimas į Taivaną būtų kam nors naudingas.“
Kita vertus, „kariniu požiūriu, žinome, kad jei darysime per daug, spausime per smarkiai, Kinija tuo pasinaudos šia regimybe ir imsis daugiau veikti prieš Taivaną“, pažymėjo šaltinis.
Prezidento Joe Bideno administracija kartu su Ll. Austinu į susitikimus su sąjungininkais išsiuntė valstybės sekretorių Antony Blinkeną.
Be to, praėjusią savaitę vyko derybos tarp vadinamojo Ketverto („Quad“) narių: JAV, Australijos, Japonijos ir Indijos. Pagrindinis šių susitikimų siūlymas vėl buvo „laisvas ir atviras Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas“.
JAV taip pat trečią kartą nuo J. Bideno kadencijos pradžios išsiuntė karinį laivą praplaukti Taivano sąsiauriu. Tai įvyko praėjusią savaitę, kitą dieną po Ph. Davidsono komentarų.