Šis perspėjimas žymi dramatiškai išaugusią karo grėsmę.
„Toliau matome Rusijos eskalavimą, įskaitant naujas pajėgas, atvykstančias prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. Pasak jo, dabar JAV pareigūnai laikosi nuomonės, kad Maskva gali neatidėlioti įsiveržimo iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių pabaigos, kaip kai kurie prognozavo.
„Mūsų požiūris, kad kariniai veiksmai dabar gali prasidėti bet kurią dieną ir kad jie gali prasidėti dar prieš pasibaigiant olimpiadai, tik stiprėja“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose ir pridūrė, kad šis scenarijus yra „labai, labai aiški tikimybė“.
J. Sullivanas nepasakė, ar Jungtinės Valstijos dabar laikosi nuomonės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų apsisprendė surengti puolimą.
Kita vertus, Baltųjų rūmų tonas ir retorika dėl karo Europoje tikimybės per kelias pastarąsias dienas tapo daug pabrėžtinesnis ir tiesmukesnis.
Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairių koviniams veiksmams reikalingų atsargų. J. Sullivanas ragino Ukrainoje esančius amerikiečius kuo greičiau išvykti, kol dar įmanoma tai padaryti.
„Įsiveržimas gali prasidėti bet kuriuo metu, jeigu Vladimiras Putinas nuspręstų duoti tokį įsakymą, – kalbėjo jis. – Tai gali prasidėti per olimpiadą.“
„Jeigu prasidės Rusijos puolimas prieš Ukrainą, jis tikriausiai prasidės nuo aviacijos bombardavimo ir raketų atakų, per kurias, aišku, gali žūti civilių“, – pabrėžė Baltųjų rūmų patarėjas.
JAV prezidentas Joe Bidenas jau dukart kalbėjosi su V. Putinu ir perspėjo, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju Rusijai būtų taikomos griežtos ekonominės sankcijos. J. Salivanas prognozavo, kad greitai gali įvykti naujas abiejų lyderių pokalbis.
Anksčiau penktadienį Ukraina nesureikšmino JAV prezidento J. Bideno įsakymo amerikiečiams nedelsiant išvykti iš šalies ir pabrėžė, kad tai nėra neišvengiamos Rusijos invazijos ženklas.
„Šiame pareiškime nėra nieko naujo“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Kijevas mėgina malšinti įtampą, prieštaraudamas JAV žvalgybos vertinimui, kad didelio masto karas gali prasidėti bet kurią akimirką. Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba sakė, kad J. Bidenas tiesiog kartoja ankstesnes JAV valstybės departamento rekomendacijas.
„Mes žinome, kokios pozicijos laikosi JAV, jau padariusios tokius pareiškimus, – sakė D. Kuleba. – Jie jau pradėjo evakuoti kai kuriuos savo ambasados darbuotojus ir šeimų narius. Šis pareiškimas nėra įrodymas, kad padėtis kaip nors radikaliai pasikeitė“.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos.
Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija.
Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną. Daugiau karių ir įrangos taip pat siunčiama į kitas Rytų Europos šalis.
„Yra reali naujo ginkluoto konflikto Europoje rizika. Rusijos karių skaičius auga, įspėjimo laiko mažėja“, – sakė J. Stoltenbergas reporteriams, drauge su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu apsilankęs Mihailo Kogelničanu bazėje netoli Juodosios jūros.
„Tuo pačiu metu nėra jokio tikrumo, todėl toliau bandome bendrauti su Rusija ir raginti ją deeskaluoti [įtampą], garbingai dalyvauti politiniame dialoge su NATO ir NATO sąjungininkėmis“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusią savaitę paskelbė, kad siunčia 1 tūkst. karių į Rumuniją ir apie 2 tūkst. karių į Lenkiją.
Į Rumuniją siunčiami amerikiečių kariai yra perkeliami iš bazės Vokietijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad yra pasirengęs nusiųsti šimtus karių į Rumuniją, kur jiems vadovautų NATO.
Rumunijoje, kuri į NATO įstojo 2004-aisiais, jau yra maždaug 900 JAV karių, taip pat 140 Italijos ir 250 Lenkijos karių.
Tuo metu Norvegijos karinės žvalgybos tarnybos vadovas penktadienį sakė, kad Rusija yra operatyviai pasirengusi vykdyti plataus masto karines operacijas Ukrainoje, o Kremliui tereikia įsakyti.
Rusai „turi viską, ko reikia, kad pradėtų - nuo nedidelės invazijos rytuose ir nedidelių puolimų įvairiose vietose Ukrainoje iki pilno įsiveržimo ir visos arba dalies Ukrainos okupacijos“, sakė viceadmirolas Nilsas Andreasas Stensonas.
„Dabar prezidentas Putinas turi pasirinkti, ar jis nori pradėti, ar ne“, – sakė jis.
Savo pastabas N. A. Stensonas išsakė pristatydamas Norvegijos žvalgybos tarnybų metinę grėsmių vertinimo ataskaitą.
Anot jo, Rusija prie Ukrainos sienos turi „daugiau nei 150 tūkst. karių“ kartu su „pažangiausia šalies ginkluote“ ir visa reikalinga logistika. „Labai sunku pasakyti, ar (puolimas) tikėtinas, ar mažai tikėtinas, nes tik Rusijos prezidentas gali priimti sprendimą“, – sakė jis.