Artėjant susitikimui K. Volkeris sutiko pasikalbėti su BBC korespondente Olga Ivšina. Per interviu jis išdėstė, kaip, jo manymu, būtų galima pagaliau nutraukti karinius veiksmus Ukrainos rytuose.
„Susidaro įspūdis, kad nuo tada, kai liepos mėnesį buvau paskirtas eiti specialiojo atstovo pareigas, derybos nė kiek nepasistūmėjo. Norėčiau, kad Rusijos požiūris pasikeistų. Manau, kad Rusijos sprendimas pasitraukti [iš konflikto] būtų visoms pusėms naudingas žingsnis“, – svarstė K. Volkeris (BBC primena, kad pati Rusija savo dalyvavimo konflikte faktą nuolatos neigia).
„Norėtume išvysti taikdarišką misiją – tokią, kuri užtikrintų saugumą. Visų pirma, konflikto zonoje gyvenančių žmonių saugumą. Taip būtų sukurtos sąlygos organizuoti vietinės reikšmės rinkimus, vykdyti amnestiją, paskelbti Donbase ypatingą padėtį ir išpildyti Minsko susitarimus. Atlikus visus šiuos veiksmus, kaip kad ir nurodoma susitarimuose, teritorijos būtų sugrąžintos Ukrainai“, – interviu sakė K. Volkeris.
Kalbėdamas apie JAV interesus bandant spręsti konfliktą Ukrainoje, jis pasakė: „Matėme, kaip viena šalis įsiveržia į kitą, aneksuoja vieną, vėliau užima kitą teritoriją, ir taip konfliktas vis tęsiasi. Tokia padėtis kelia grėsmę visai Europai. JAV yra prisiėmusi įsipareigojimus Europos šalių atžvilgiu. Reali grėsmė Europos saugumui reiškia, kad grėsmė iškilo ir JAV“, – patikino K. Volkeris.
Jis atkreipė dėmesį ir į humanitarinį konflikto aspektą. „Žuvusiųjų ir priverstų persikelti skaičius kelia siaubą. Jei galėsime prisidėti prie šio konflikto išsprendimo ir taikos užtikrinimo, taip ir darysime“, – sakė JAV atstovas.
„Norime, kad visi Ukrainos piliečiai – tiek etniniai rusai, tiek ukrainiečiai, tiek Krymo totoriai – būtų saugūs. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas ir įsigalėtų vienybė. Tai patikimiausias saugios politinės situacijos Europoje pamatas“, - interviu sakė JAV pasiuntinys Ukrainai.
Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis situacija galėtų pasikeisti ir imtų galioti Minsko susitarimai, K. Volkeris pasakė, kad lemiamas vaidmuo tenka Rusijai. „Jei Rusija norės, kad regione įsivyrautų taika, ją tikrai pavyks pasiekti. Deja, ko šiuo metu nori Rusija, aš nežinau. Šitai būtina išgirsti tiesiai iš Maskvos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie artėjančius Rusijos prezidento rinkimus K. Volkeris sakė manantis, kad jie leis atversti naują istorijos puslapį, o užsiminęs, kad būsima prezidentavimo kadencija dabartiniam Rusijos vadovui Vladimirui Putinui bus jau ketvirta, iškėlė klausimą dėl galimų šio lyderio tikslų ir uždavinių.
„Kokį paveldą jis tikisi palikti? Tikiuosi, kad V. Putinas nori būti laikomas taikdariu. Nori, kad rusų ir ukrainiečių kovos galų gale liautųsi, o Rusijai būtų sugrąžintas gerbtinos valstybės statusas tarptautinės bendruomenės akyse“, – išreiškė viltį K. Volkeris ir pridūrė, kad jei V. Putinui tai svarbu, jis gali to pasiekti.
„Tai niekam nereikalingas konfliktas. Rusai neturi jokių priežasčių kovoti su ukrainiečiais Ukrainos rytuose. Bet kurioje Ukrainos vietoje įsikūrę rusakalbiai gyvena normalų gyvenimą. Turi darbą, šeimas, niekas jų nediskriminuoja“, – įsitikinęs K. Volkeris.
„Konflikto iki šiol krečiami Rytiniai Ukrainos rajonai kaip tik ir yra tos vienintelės vietos, kuriose Ukrainoje gyvenantys rusakalbiai susiduria su problemomis. Manau, kad užuot rėmusi, mokiusi ir kontroliavusi Rytų Ukrainoje dislokuotas [separatistų] pajėgas, Rusija turėtų imtis taikdario vaidmens“, – tęsė jis.
„Galėtų, pavyzdžiui, išvesti savo pajėgas, baigti konfliktą ir padėti regiono gyventojams grįžti į įprasto gyvenimo vėžes. Juk visi nori gyventi normalų gyvenimą“, – kalbėjo K. Volkeris.
Jis teigia, kad 2017 metais smurto ir prievartos Rytų Ukrainoje lygis gerokai pakilo. Susitarimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimų buvo daug daugiau nei per porą ankstesnių metų. Be to, jie buvo inicijuoti padedant Rusijos kontroliuojamoms ir instruktuojamoms jėgoms.
„Pasiūlėme Ukrainai apsirūpinti gynybos įranga. Pavyzdžiui, prieštankine ginkluote. Ją galima eksploatuoti tik tuo atveju, jei artinasi tankai. Siuntos tikrai nedidelės, palyginti su tankų, kuriuos Rusija dislokavo Ukrainos rytuose, skaičiumi. Nė vienas ginklas nebus efektyvus per puolamąsias operacijas, kuriomis būtų galima eskaluoti konfliktą. Tikiuosi, kad žengdami tokį žingsnį pademonstravome rimtą politinį pritarimą Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo siekiams“, - sakė K. Volkeris.
„Ukraina, kaip savarankiška šalis, turi teisę gintis nuo agresijos. Be to, siekdama kompensuoti savos gynybos įrangos trūkumą, ji turi teisę kreiptis pagalbos į kitas šalis. Ukrainai išties stinga gynybos reikmėms būtinų priemonių, todėl JAV ir kitos šalys padeda tą stygių kompensuoti“, - teigė JAV pasiuntinys.
Paklaustas apie šiuo metu puoselėjamas viltis ir šiems metams išsikeltus tikslus, JAV specialusis atstovas atsakė, kad jie, be abejo, susiję su taika.
„Norime, kad įsivyrautų taika, kad baigtųsi kovos. Norime, kad visi Ukrainos piliečiai gyventų ramiai ir saugiai. Tada būtų galima įvykdyti visus Minsko susitarimus. Viską būtų galima atlikti prie 12 mėnesių“, – konstatavo K. Volkeris.