35 metus turėjusiai kalėti Ch. Manning tuometis JAV prezidentas Barackas Obama praeitais metais, paskutinėmis savo kadencijos dienomis, suteikė malonę. Aktyvistė, kuri iki oficialaus lyties pasikeitimo buvo žinoma kaip Bradley Manningas, ketino sekmadienį skaityti pranešimą Sidnėjaus operos rūmuose, o vėliau dalyvauti susitikimuose Melburne ir Brisbane.

Australijos vyriausybė šios temos kol kas nekomentavo, bet žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Vidaus reikalų departamentas patvirtino, jog asmenų, anksčiau nuteistų už reikšmingus nusikaltimus, prašymai suteikti vizas gali būti netenkinami, remiantis Migracijos įstatymu.

Ch. Manning kelionę po Australiją ir Naująją Zelandiją organizuojančios bendrovės „Think Inc.“ atstovė Suzi Jamil sakė, kad trečiadienį buvo gautas Australijos konservatorių vyriausybės „pranešimas apie ketinimus atsisakyti išduoti“ vizą šiai JAV pilietei.

„Esame labai nusivylę, nes sužinojome, kad Vidaus reikalų departamentas laikysis šios pozicijos, bet uoliai stengsimės, kad ji galėtų atvykti į Australiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Jamil.

„Manning turi daug reikšmingų idėjų ir įžvalgų, ir tikimės jas iškelti į Australijos dialogo pirmąjį planą“, – pridūrė ji.

S. Jamil nurodė, kad „Think Inc.“ „išnaudos visas teisines galimybes prieiti prie ministro, ir tikimės, kad jis nuspręs leisti Australijos visuomenei išgirsti apie gyvybiškai svarbias temas, susijusias su duomenų privatumu, dirbtiniu intelektu ir translyčių asmenų teises“.

Tuometis kariuomenės žvalgybos analitikas B. Manningas 2010 metais buvo suimtas, o po trejų metų nuteistas kalėti už daugiau kaip 700 tūkst. įslaptintų dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane, nutekinimą.

Medžiaga, B. Manningo perduota vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui „WikiLeaks“, atskleidė daugybę nuslėptų JAV kariuomenės ir jos sąjungininkų netinkamų veiksmu bei galimų nusikaltimų.

Daugelis prieš karus ir slaptumą nusistačiusių aktyvistų laiko Ch. Manning savo didvyre, bet JAV isteblišmento veikėjai ją vadino išdavike.

Ch. Manning už grotų praleido septynerius metus ir pasiekė, kad jai būtų leista pradėti hormonų terapiją.

Planuojamas Ch. Manning viešų paskaitų ciklas taip pat kursto aktyvius debatus Naujojoje Zelandijoje. Planuojama, kad aktyvistė ten pasisakys rugsėjo 8–9 dienomis.

Dėl teistumo jai reikėtų gauti specialų leidimą atvykti į Naująją Zelandiją, o konservatyvioji opozicija reikalauja Ch. Manning neįleisti ir vadina ją nusikaltėle, kuri neatgailavo už savo veiksmus ir nori pasipelnyti apie juos kalbėdama.

Naujosios Zelandijos imigracijos departamentas tebesvarsto Ch. Manning prašymą išduoti jai vizą.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)