Nacionalinis archyvas savo pranešime nurodė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, buvo paskelbtas 2 891 dokumentas, susijęs su Dalase, Teksaso valstijoje, 1963-ųjų lapkričio 22 dieną įvykdytu J. F. Kennedy nužudymu.
J. F. Kennedy istoriją tyrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad tie dokumentai veikiausiai neatskleis jokių netikėtų detalių ir nenutrauks konspiracijos teorijų apie jo nužudymą plitimo.
Tarp gausybės dokumentų yra įvairių įrašų, pradedant Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių užrašais ir baigiant kelis mėnesius užsitęsusiomis Dalaso gyventojų apklausomis apie šį išskirtinį JAV istorijos momentą.
Savo memorandume D. Trumpas sakė leidęs neviešinti kai kurių dokumentų, susijusių su nužudymu, nes juos dar reikia peržiūrėti pareigūnams.
Nežinomais norėję likti prezidento administracijos pareigūnai nurodė, kad daugumą prašymų peržiūrėti tuos dokumentus pateikė FTB ir Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV).
„Vykdomieji departamentai ir agentūros man pasiūlė, kad tam tikrą informaciją reikėtų suredaguoti nacionalinio saugumo, teisėsaugos ir užsienio reikalų sumetimais“, – teigė D. Trumpas.
„Šiandien neturiu kito pasirinkimo kaip tik pritarti tam redagavimui, kad neleisčiau galbūt negrįžtamai pakenkti mūsų šalies saugumui“, – pridūrė jis.
D. Trumpas pareigūnams nurodė per šešis mėnesius – iki 2018-ųjų balandžio 26-osios – argumentuoti savo poziciją, kodėl likusių dokumentų nereikėtų paviešinti.
„To laikotarpio pabaigoje liepsiu atskleisti bet kokią informaciją, jei agentūros negalės nurodyti, pagal kokias įstatymines normas reikėtų dar labiau atidėti jos atskleidimą“, – sakė prezidentas.
Pilni ir neredaguoti dokumentai
Ketvirtadienį prie beveik 2 900 pilnų ir neredaguotų dokumentų buvo suteikta vieša prieiga Nacionalinio archyvo tinklalapyje.
„Prezidentas nori užtikrinti, kad tai būtų visiškai skaidru“, – sakė vienas administracijos pareigūnas. Vis dėlto, jo teigimu, „tuose įrašuose tebėra slaptos informacijos“.
Pavyzdžiui, juose minimos informatorių tapatybės ir „veikla, vykdyta su užsienio organizacijomis partnerėmis – tiek žvalgybos, tiek teisėsaugos“, sakė tas pareigūnas.
Warreno komisija, tyrusi charizmatiškojo 46 metų prezidento nužudymą, priėmė prieštaringai vertinamą išvadą, kad jo žudikas – buvęs JAV karinio jūrų laivyno pėstininkas Lee Harvey Oswaldas, veikęs vienas.
Pagal oficialią versiją, jis iškišo šautuvą pro Teksaso knygų saugyklos šeštojo aukšto langą ir paleido šūvius į 35-ojo JAV prezidento automobilių kortežą.
Tačiau vis dar gajos sąmokslo teorijos, esą L. H. Oswaldas buvo apkaltintas nepagrįstai arba priklausė didesnei grupei sąmokslininkų.
Šimtai knygų ir filmų, tokių kaip 1991 metų Oliverio Stone'o juosta „JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase“ (JFK), prisidėjo prie tų sąmokslo teorijų; juose svarstyta, kad prie prezidento nužudymo galbūt prisidėjo JAV Šaltojo karo priešininkės Sovietų Sąjunga arba Kuba, mafija ar net J. F. Kennedy viceprezidentas Lyndonas Johnsonas.
Minėti dokumentai buvo paskelbti pagal 1992-ųjų spalio 26-osios Kongreso aktą, kuris numato, kad Nacionaliniame archyve saugomi pilni ir neredaguoti dokumentai apie prezidento nužudymą privalo būti paviešinti praėjus 25 metams nuo to teisės akto įsigaliojimo datos.