„Ginkluotas puolimas prieš Filipinų ginkluotąsias pajėgas, viešus laivus arba orlaivius Ramiajame vandenyne, įskaitant Pietų Kinijos jūrą, sužadins [būtinybę] mums vykdyti įsipareigojimus pagal JAV ir Filipinų abipusės gynybos sutartį“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Kaip ir mūsų sąjungininkai Filipinuose, esame susirūpinę dėl tolesnių pranešimų apie KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) jūrų milicijos telkimą netoli Sekminių rifo“, – pridūrė N. Price'as.
Kovo 7-ąją daugiau kaip 200 Kinijos laivų buvo pastebėti prie Sekminių rifo, esančio ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje maždaug už 320 km į vakarus nuo Filipinų Palavano salos, bet vėliau daugelis jų nuplaukė į Spratlio salas.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą išteklių turtingą Pietų Kinijos jūrą. Pekinas kelias savaites nepaisė Filipinų raginimų atitraukti laivus, anot Manilos, neteisėtai įplaukusius į šalies išskirtinę ekonominę zoną.
Įtampa abipus Taivano sąsiaurio taip pat didėjo. Pekinas šią salą laiko Kinijos dalimi, o trečiadienį savarankiškai gyvenantis demokratinis Taivanas pranešė, kad daugiau kaip 15 žemyninės Kinijos lėktuvų buvo įskridę į salos oro erdvės gynybos zoną.
N. Price'as išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų.
„Jungtinės Valstijos išlaiko gebėjimą priešintis bet kokiems mėginimams griebtis jėgos arba kitų prievartos formų, galinčių sukelti pavojų žmonių Taivane saugumui arba visuomenės ar ekonomikos sistemai“, – pabrėžė jis.
Šiais žodžiais jis perteikė Ryšių su Taivanu įstatymą, įpareigojantį Jungtines Valstijas aprūpinti salą priemonėmis apsiginti nuo Pekino.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo tvirtai ginti sąjungininkus, paremdamas vieną iš nedaugelio savo pirmtako Donaldo Trumpo politikos linijų, kur jųdviejų požiūris sutampa. J. Bidenas žadėjo, kad vis kategoriškesnis Kinijos elgesys sulauks atsako.