Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sakė, kad drastiškas prezidento planas, kurį dar turės peržiūrėti Kongresas, padidins vyriausybės „veiksmingumą ir atskaitingumą“.
Jeigu JAV įstatymų leidėjai pritars siūlomiems apkarpymams, Valstybės departamento ir JAV Tarptautinio vystymo agentūros (USAID) 2018-ųjų biudžetas bus 37,6 mlrd. dolerių . Ši suma yra gerokai mažesnė už apytikriai įvertintas galutines 2017 metų išlaidas – 54,9 mlrd. dolerių.
„Šis biudžeto projektas atspindi prezidento „Pirmiausiai – Amerika“ darbotvarkę“, – rašoma R. Tillersono pareiškime, išplatintame Vašingtone, kai valstybės sekretorius su prezidentu iš Jeruzalės skrido į Romą.
R. Tillersonas sakė, kad ši darbotvarkė „suteikia prioritetą amerikiečių gerbūviui, didina JAV nacionalinį saugumą, užtikrina mūsų sienų apsaugą ir JAV ekonominių interesų įgyvendinimą“.
Tačiau jei bus pritarta siūlomiems išlaidų apkarpymams, tai nepatiks daugeliui diplomatų ir politikos ekspertų, stebinčių, kaip JAV minkštoji galia silpsta pučiantis karinėms išlaidoms.
Daugiausiai bus nurėžta nuo užsienio paramos programų ir lėšų, kurias Amerika skiria tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, Jungtinėms Tautoms ir jų taikos palaikymo misijoms visame pasaulyje.
Nors biudžetas bus labai apkarpytas, Valstybės departamentui tenkanti JAV pasamdytų darbuotojų kvota pagal planą nebus labai sumažinta – ji sumažės tik 200 pareigybių, o jų iki visame pasaulyje yra 27 950.
Didesnis dėmesys skiriamas kovai su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu: kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ numatyta skirti 5,6 mlrd. dolerių.
Amerikos įstatymų leidėjai, kurie tars galutinį žodį dėl federalinio biudžeto, tikriausiai dar gerokai jį pakoreguos, būgštaudami, kad dėl siūlomų pasirinkimų gali nukentėti JAV lyderystė daugelyje svarbių sričių.
Senatorius demokratas Benas Cardinas, Užsienio reikalų komiteto narys, įspėjo, kad šis biudžetas buvo „pasmerktas“ vos pasiekęs Kapitolijų.
Respublikonas Lindsey Grahamas atkreipė dėmesį į apkarpytas išlaidas priemonėms, skirtoms užtikrinti šalies ambasadų saugumą. Jis įspėjo, kad tokiu būdu atveriamas kelias ekstremistams surengt atakų, panaši į 2012 metų kruviną išpuolį prieš JAV kompleksą Libijos mieste Bengazyje.
„Daugybė bengazių“
„Jei vykdysime šį biudžetą, turėsime atsiriboti nuo pasaulio ir pastatysime į pavojų daugybę žmonių“, – sakė senatorius, kuris yra Lėšų skirstymo komiteto narys.
„Ims rastis daugybė bengazių, jei mes iš tiesų apkarpysime išlaidas Valstybės departamentui“, – griežtai įspėjo jis.
Nepriklausomai nuo to, ar bus pritarta siūlomiems drastiškiems apkarpymams, jie aiškiai rodo, kokios JAV užsienio politikos krypties ateinančiais mėnesiais ketina laikytis D. Trumpas.
Biudžeto pasiūlymai, pristatyti likus vos dviem dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvaus ir D. Trumpas, rodo jo tvirtą pasiryžimą priversti Amerikos sąjungininkes didinti išlaidas gynybai.
Taip pat planuojama drastiškai apkarpyti Amerikos paramą JT taikos palaikymo operacijoms, JAV ambasadorei Nikki Haley spaudžiant organizacijos nares peržiūrėti vykdomas misijas.
„Ateinančių finansinių metų biudžeto projekte suplanuoti apkarpymai numatant, kad (NATO) sąjungininkės užtikrins teisingesnį išlaidų paskirstymą“, – rašoma Kongresui perduotame dokumente.
„Bus panaikinti ar sumažinti mokėjimai neveiksmingoms ar neefektyvioms organizacijoms“, – rašoma jame.
N. Haley nurodė pageidaujanti, kad amerikiečiams tenkanti JT taikos palaikymo misijų finansinė sumažėtų nuo 28 iki 25 proc. ir kad kai kurios operacijos būtų sustabdytos.
Tokiu atveju biudžeto eilutė „Indėlis į tarptautinius taikos palaikymo veiksmus“ sumažėtų nuo 665 mln. iki 268 mln. dolerių – beveik 60 procentų.
Naujausias biudžeto dokumento patvirtina, kad Jungtinės Valstijos nenusiteikusios išpildyti JT narių susitarimo, koks turėtų būti Vašingtono indėlis. Tikėtina, kad dėl šios priežasties laukia audringos diskusijos JT Generalinės Asamblėjos biudžeto komitete.
Be to, biudžeto projekte sakoma, kad Vašingtonas rems tik „JT taikos palaikymo operacijas, įrodžiusias savo bendrą veiksmingumą propaguojant mūsų nacionalinius interesus“.
Vis dėlto N. Haley, kuriai teks ginti siūlomus apkarpymus Jungtinėse Tautose, nors ir sakė palaikanti D. Trumpo priemones, taip pat žadėjo, kad Jungtinės Valstijos išliks pagrindinės humanitarinės pagalbos donorės
„Tačiau turime iš naujo apsvarstyti, kaip finansuosime ir užtikrinsime tarptautinių organizacijų atskaitomybe, kad mokesčių mokėtojų doleriai būtų išmintingai leidžiami“, – sakė JAV ambasadorė.