Taip nutikti galėtų dėl „nepatikimų rinkikų“. Iki susitikimo gruodį rinkikai vis dar gali pakeisti savo nuomonę ir jeigu taip pasielgtų pakankamas jų skaičius, teoriškai rinkimų rezultatai galėtų būti priešingi, rašo independent.co.uk.
D. Trumpas laimėjo rinkimus surinkdamas daugiau balsų rinkikų kolegijoje nei Hillary Clinton. Tačiau jei jau kalbėti tiksliai ir teisiškai, svarbiausia yra ne ką tik įvykę rinkimai. Svarbiausia yra rinkikų kolegija, kurioje rinkikai atstovauja savo rinkėjams ir išsirenka savąjį kandidatą.
Tai įvyks gruodžio 12 dieną: kiekvienoje valstijoje respublikonų ar demokratų atstovai – priklausomai nuo to, kaip kiekviena valstija balsavo – atiduos savo balsą. Beveik neabejojama, kad dauguma rinkikų atiduos savo balsus už D. Trumpą ir jis taps JAV prezidentu.
Vis dėlto, teoriškai gali nutikti ir kitaip. Rinkikų kolegijos nariai galėtų persigalvoti ir tapti vadinamaisiais „nepatikimais rinkikais“, kas reiškia, kad balsas atiduodamas už kitą kandidatą ar visiškai neatiduodamas. Šis nepatikimo rinkiko fenomenas suteikia žmonėms vilties, kad D. Trumpas vis dėlto netaps JAV prezidentu. Nors beveik neįmanoma, kad tai kažką pakeistų, vis dėlto tai įrodo, kad D. Trumpo kelias į prezidento postą gali būti nepaprastas.
Nebent nutiktų kažkas baisaus, tačiau praktiškai neįmanoma įtikinti rinkikų pakeisti savo nuomonę ir atiduoti balsą už H. Clinton. Beje, kad rezultatas pasikeistų, persigalvoti turėtų pakankamai didelis skaičius rinkikų.
Čatamo rūmų (ang. Chatam House) JAV ir Amerikos programos pavaduotojas Jacobas Parakilas teigia, kad Respublikonų partijoje vyksta vienijimosi už D. Trumpo nugaros procesai, todėl rinkikams tektų nepaklusti partijai, jeigu jie apsispręstų už jį nebalsuoti.
Rinkikai didžiąja dalimi pasirenkami dėl jų lojalumo ir tarnystės partijai, o tai reiškia, kad jie turbūt yra mažiausiai tikėtini žmonės pasaulyje pasipriešinti partijos linijai. Gali būti, kad kai kurie iš jų liks ištikimi įsitikinimui „D. Trumpas – niekada“, suvienijusiam dalį Respublikonų partijos, tačiau net ir tokiu atveju jie beveik neabejotinai nebalsuos už nieką arba atiduos savo balsą už kitą respublikoną, pavyzdžiui, Tedą Cruzą ar Mittą Romney. Tai reiškia, kad norint kažką pakeisti turėtų maištauti labai didelė rinkikų kolegijos dalis.
Labiau tikėtina yra tai, kad gali nutikti kažkas tokio, kas įtikintų rinkikus pakeisti savo nuomonę ir vietoj D. Trumpo pasirinkti kitą Respublikonų partijos kandidatą. Taip galėtų nutikti tuo atveju, jeigu D. Trumpui nutiktų kažkas blogo, pavyzdžiui, jis įsitrauktų į naują skandalą ar kaip išrinktasis prezidentas turėtų problemų su savo darbu.
Jeigu tai padarytų pakankamas rinkikų skaičius, tuomet rinkikų kolegija neišrinktų laimėtojo. Tokiu atveju prezidento išrinkimo teisė būtų perduota Atstovų rūmams, kurių nariai galėtų pasirinkti kitą kandidatą, kuris laimėjo kažkiek rinkikų balsų, suteikiant jiems teisę rinktis tik iš H. Clinton ir D. Trumpo.
Tokiu atveju jie galėtų sugadinti biuletenį ir perduoti sprendimo teisę Senatui. Tuomet jiems tektų išrinkti kitą asmenį, kuriuo greičiausiai taptų Mike’as Pence’as.
Per pastaruosius rinkimus nepatikimų rinkikų nebūta. Paskutinį kartą taip nutiko 2004 metais, kai anoniminis Minesotos rinkikas turėjo balsuoti už Johną Kerry, tačiau vietoj jo balsavo už jo kandidatą į viceprezidentus Johną Edwardsą. Manoma, kad tai buvo paprasčiausia klaida.
Vis gi praeityje būta rinkikų, kurie nusprendė neremti savo kandidato dėl to, kad nesutinka su juo – tai sudarė apie vieną procentą visų atvejų. Ir netgi per šiuos rinkimus pora rinkikų užsiminė, kad jie gali savo balso neatiduoti H. Clinton, nes ji jiems nepatinka.
Daugumoje valstijų rinkikų teisė pakeisti savo nuomonę yra įteisinta. Daugelis valstijų neturi įstatymų, kurie baustų rinkikus už jų persigalvojimą.
Vis dėlto, beveik neįmanoma, kad gali nutikti kažkas tokio, kas sustabdytų D. Trumpo rinkikus. O tai reiškia, kad jis beveik neabejotinai taps prezidentu.