Rusija yra sutelkusi daugiau nei 100 000 karių prie Ukrainos sienų, kuri nėra Aljanso dalis, o Vašingtonas, nors ir bando sušvelninti krizę diplomatiniais kanalais, vis dažniau kartoja, kad invazija yra neišvengiama.
Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas sekmadienį sakė CNN, kad invazija dabar gali prasidėti „bet kurią dieną“.
Tuo metu aukšti JAV pareigūnai sekmadienį sakė negalintys patvirtinti pranešimų, kad Rusija jau trečiadienį planuoja įsiveržti į Ukrainą, tačiau pakartojo perspėjimus amerikiečiams nedelsiant palikti šią šalį.
Maskva savo ruožtu neigia bet kokius agresijos planus ir kaltina Vakarus kurstant „isteriją“.
Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys pirmadienį perspėjo Maskvą, kad yra pasirengusios įvesti sankcijas, kurių poveikis Rusijos ekonomikai bus didžiulis ir tiesioginis.
„Mūsų prioritetas yra remti pastangas deeskaluoti situaciją“, – sakoma grupei priklausančių šalių finansų ministrų pranešime.
Tačiau jei Maskva imsis tolesnių karinių veiksmų, G7 šalys „yra pasirengusios bendrai paskelbti ekonomines ir finansines sankcijas, kurių poveikis Rusijos ekonomikai bus didžiulis ir tiesioginis“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareikalavo, kad Rusija sumažintų spaudimą Ukrainai, perspėjęs, kad „bet kokia tolesnė karinė agresija“ turės sunkių padarinių Maskvai.
„Iš Maskvos reikalaujame neatidėliotinų deeskalacijos ženklų“, – tviteryje parašė O. Scholzas, prieš išvykdamas į Kijevą ir po to į Kremlių antradienį.
Kijevas: narystė NATO ir ES yra Ukrainos prioritetas
Integracija į NATO ir Europos Sąjungą yra Ukrainos prioritetas, pirmadienį pareiškė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
„Šiaurės Atlanto ir europinė kryptis išlieka prioritetine Ukrainai. Visų pirma, ji įtvirtinta Konstitucijoje. Antra, ji atsispindi kasdieniuose valdžios žingsniuose. Trečia, kalbant apie ją, galima drąsiai pasakyti, kad dėl to esama visuomenės sutarimo“, – sakė S. Nykyforovas naujienų agentūrai „Interfax“.
Tai V. Zelenskio atstovas pareiškė komentuodamas buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro, dabartinio šalies ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vadymo Prystaikos pareiškimą, esą Kijevas pasirengęs svarstyti galimybę atsisakyti siekio prisijungti prie NATO, kad būtų išvengta karo su Rusija.
„Dėl V. Prystaikos žodžių visgi manau, kad nereikėtų skubėti daryti išvadų. Jis pavartojo žodį „lankstumas“, ir aš manau, kad reikėtų jo paties perklausti, ką būtent jis turėjo galvoje – lai jis paaiškina savo žodžius. Tačiau jokių paaiškinimų kol kas nebuvo“, – sakė S. Nykyforovas.
Jis taip pat sakė, kad Kijevas nesulaukė jokių pasiūlymų iš Ukrainos partnerių Vakaruose dėl galimybės atsisakyti tikslo prisijungti prie NATO, kad būtų išvengta karo su Rusija.
„Netgi priešingai. Jie visi ne kartą pabrėžė, kad atvirų durų politika Ukrainos atžvilgiu nesikeičia“, – kalbėjo S. Nykyforovas.
V. Prystaika interviu „BBC Radio 5 Live“ pareiškė, kad Kijevas galėtų atsisakyti stojimo į NATO, jei tai padėtų išvengti didžiulio karo su Rusija. Tuo pat metu ambasadorius pripažino, kad jo žodžiai gali kirstis su Ukrainos Konstitucijos nuostatomis.
„Aš dabar iš dalies einu prieš Pagrindinį mūsų įstatymą. Tačiau sakydamas tai turiu galvoje, kad esame lankstūs ir bandome rasti geriausią išeitį. Jei mums tektų padaryti kažkokių rimtų nuolaidų, toks dalykas galimas. Neginčijamai“, – sakė diplomatas.