J.McSpedonas ir jo IT kontraktininkų komanda susirinko tame Ispanijos mieste, atvykusi iš Kosta Rikos ir Nikaragvos, Vašingtono ir Denverio.
Jiems buvo iškelta užduotis: sukurti į „Twitter“ panašų trumpųjų pranešimų tinklą, kuris galėtų pasiekti šimtus tūkstančių kubiečių.
Kad paslėptų šį tinklą nuo Havanos vyriausybės, jie planavo įkurti sudėtingą priedangos bendrovių sistemą, naudodami sąskaitas Kaimanų Salų bankuose, taip pat samdydami įmonės vadovus, kurie nebūtų informuojami, jog jų bendrovė susijusi su JAV vyriausybe.
J.McSpedonas dirbo ne JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), o programai USAID, vadovaujamai JAV tarptautinės plėtros agentūros, labiausiai žinomos dėl Amerikos humanitarinės pagalbos programų, kurioms Vašingtonas skiria milijardus dolerių, koordinavimo.
Kaip rodo naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) gauti dokumentai ir interviu su tame projekte dalyvaujančiais asmenimis, planuotą sukurti paprastą socialinį tinklą, kuriame žinutes būtų galima skelbti mobiliųjų telefonų žinutėmis ir išvengti griežtos Kubos informacijos bei interneto kontrolės.
Siekiant pabrėžti sąsajas su „Twitter“, kurio pavadinimas gali būti verčiamas kaip „Čiulbuonėlis“, naujasis projektas buvo pavadintas „ZunZuneo“ – pagal Kuboje vartojamą liaudišką kolibrio pavadinimą.
Dokumentai rodo, kad JAV vyriausybė planavo didinti vartotojų ratą „nekontroversiškus turiniu“: naujienų žinutėmis apie futbolą, muziką, taip pat informaciją apie atslenkančius uraganus.
Vėliau, kai susidarytų vartotojų kritinė masė – galbūt šimtai tūkstančių – operatoriai pradėtų skelbti politinį turinį, turinti įkvėpti Kubos žmones rengti žaibiškus sambūrius, kurie galėtų paskatinti į Arabų pavasarį panašų protestų judėjimą arba „iš naujo nustatyti galios pusiausvyrą tarp valstybės ir visuomenės“.
Vienu metu „ZunZuneo“ turėjo per 40 tūkst. vartotojų, kurie dalydavosi naujienomis ir keisdavosi nuomonėmis.
Tačiau jie nežinojo, kad šis tinklas yra sukurtas JAV vyriausybės ir kad amerikiečių kontraktininkai renka jų privačius duomenis, tikėdamiesi, kad juos bus įmanoma panaudoti politiniams tikslams.
„JAV vyriausybės indėlis absoliučiai neminimas, – 2010-aisiais rašė bendrovė „Mobile Accord“, viena iš šio projekto kontraktininkių. – Tai itin svarbu ilgalaikiai šios paslaugos sėkmei ir misijos sėkmės užtikrinimui.“
Kol kas neaišku, kiek tokia programa yra teisėta. JAV įstatymai reikalauja, kad bet kokie slapti federalinių agentūrų veiksmai būtų atliekami gavus prezidento leidimą; taip pat turi būti informuotas Kongresas.
Prezidento Baracko Obamos administracija ketvirtadienį sakė, kad tokia programa nėra slapta ir kad ji atliekanti svarbią funkciją, palengvindama keitimąsi informacija tarp Kubos žmonių.
Tačiau dalis tos programos „buvo vykdoma diskrečiai“, siekiant apsaugoti su šiuo projektu susijusius žmones, aukšto rango USAID pareigūnas Rajivas Shahas (Radživas Šachas) sakė televizijai SNBC.
JAV administracija iš pradžių ketvirtadienį tikino, kad Kapitolijus buvo informuotas apie tą programą, o Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, jog dėl jos „vyko debatai Kongrese“.
Tačiau keliomis valandomis Baltieji rūmai patikslino, kad pasiūlė aptarti tos programos finansavimą keliose kongreso komitetuose.
„Taip pat pasiūlėme informuoti mūsų (paslaugų) pirkėjus ir mums leidimus išduodančius asmenis“, – sakė Valstybės departamento atstovė Marie Harf.
Du įtakingi demokratų įstatymų leidėjai sakė nieko nežinantys apie šią programą, o vienam Atstovų Rūmų priežiūros pakomitečiui vadovaujantis respublikonas sakė, kad jo grupė planuoja apžvelgti tą iniciatyvą kitą savaitę.
„Jeigu ketinama vykdyti tokio pobūdžio slaptą operaciją, tikintis režimo pasikeitimo – jeigu tik ji iš viso duos kokios nors naudos – tai neturėtų būti atliekama per USAID“, – sakė demokratas senatorius Patrickas Leahy, vadovaujantis Senato asignacijų pakomitečiui, prižiūrinčiam USAID biudžetą.
Tačiau keli kiti įstatymų leidėjai reiškė palaikymą „ZunZuneo“.
Demokratas senatorius Bobas Menendezas, Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas, teigė, kad USAID turėtų būti giriama dėl Kubos žmonėms sudarytos galimybės kalbėtis.
„Mūsų demokratijos programų, ar jos būtų vykdomos Kuboje, ar kitose pasaulio dalyse, visa esmė – ... sukurti laisvo informacijos srautą uždarose visuomenėse“, – aiškino jis.
USAID teigia, kad ta programa pasibaigė, pasibaigus finansavimui.
Reaguodama į šiuos pranešimus, Kubos užsienio reikalų ministerijos JAV reikalų programos direktorė Josefina Vidal ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad „ZunZuneo“ programa „dar kartą rodo, jog Jungtinės Valstijos neatsisakė savo planų vykdyti ardomąją veiklą prieš Kubą, kurios tikslas – stengtis destabilizuoti padėtį mūsų šalyje, siekiant sukurti viešosios tvarkos pokyčius.“
„Tam (Vašingtonas) toliau kiekvienais metais skiria milijonų dolerių biudžetus“, - pridūrė ji.
Buvęs „ZunZuneo“ domeno vardas dabar yra parduodamas už 299 JAV dolerius (753 litus). Tuo tarpu Kaimanų Salose įkurtos priedangos bendrovės „MovilChat“ bendrovės registracija turėjo baigtis kovo 31 dieną.
Kuboje nėra jokios kitos sistemos, galinčios pakeisti šį tinklą. Galimybės naudotis internetu toje šalyje tebėra smarkiai suvaržytos.
„Nuo akimirkos, kai dingo „ZunZuneo“ susidarė savotiškas vakuumas, – sakė žurnalistiką studijuojantis Ernesto Guerra Valdesas. – Žmonės rašė žinutes man į telefoną: „Kas dedasi su „ZunZuneo“?“
„Galiausiai taip ir nesužinojome, kas nutiko, – pridūrė jis. – Mes nežinojome, kokia jo kilmė.“