Kai kurie senatoriai išreiškė nerimą dėl to, kad prezidentas gali neatsakingai pradėti branduolinį karą. Kiti – priešingai: mano, kad prezidentas tiesiog privalo turėti galimybę veikti greitai ir be aplinkinių spaudimo.
Paskutinį kartą šis klausimas Kongrese buvo svarstomas 1976 metų kovą. Šių metų rugpjūtį D. Trumpas prigrasino Šiaurės Korėją apsiausti „ugnimi ir įsiūčiu, kokio pasaulis dar nematė“, jeigu ši nesiliaus vysčiusi branduolinio ginklo programą.
Prieš mėnesį Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas respublikonas Bobas Korckeris prezidentą apkaltino Jungtines Valstijas kreipiant „keliu į Trečiąjį pasaulinį karą“.
„Tai jokia ne hipotetinė diskusija“, – pareiškė demokratas iš Merilendo Benas Cardinas.
Keli senatoriai nuoširdžiai nerimauja dėl šiuo metu prezidento turimų galių paleisti branduolinių raketų.
„Mes nerimaujame, kad prezidentas toks neprognozuojamas, toks impulsyvus, jo sprendimų priėmimo taktika tokia chaotiška, jog jis gali priimti sprendimą panaudoti branduolinį ginklą dėl priežasčių, praktiškai neturinčių nieko bendro su Jungtinių Valstijų interesais“, – sako demokratas iš Konektikuto Chrisas Merphy‘is.
Vienas iš posėdyje dalyvavusių ekspertų buvo Robertas Kelleris, 2011-2013 metais vadovavęs Jungtinių Valstijų Strateginei vadovybei. Jis sakė, kad, eidamas ankstesnes pareigas, buvo pasirengęs vykdyti prezidento nurodymus, tačiau tik tuo atveju, jeigu tas nurodymas neprieštarauja įstatymams. Esą kitu atveju būtų tiesiog pareiškęs: „Nesu pasirengęs veikti“.
„Ir kas tada būtų buvę“, – pasidomėjo respublikonas iš Viskonsino Ronas Johnsonas.
„Nežinau“, – prisipažino R. Kelleris.
Kitas ekspertas – politologijos profesorius iš Duke‘o universiteto Peteris Feveris – paaiškino, kad prezidento įsakui turi būti pritarta „visų lygių atsakingų asmenų“ balsavimu. Jis privalo išlaikyti teisės ekspertizės egzaminą, būti patvirtintas gynybos ministro ir ginkluotųjų pajėgų pareigūnų.
„Vienas prezidentas negali susigalvoti nuspausti raketų paleidimo mygtuką“, – pridūrė profesorius.
Dar vienas ekspertas Brianas McKeonas, seniau dirbęs gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikos klausimais, teigia, kad generolai gali sustabdyti prezidentą, jeigu mano, kad jis ketina pasielgti neracionaliai.
„Keturias generolo žvaigždutes turintys asmenys tikrai nestokoja drąsos ir geba apginti savo nuomonę“, – įsitikinęs B. McKeonas.
Demokratų senatoriaus iš Masačusetso valstijos Edvardo Marky tokie argumentai neįtikino. „Nemanau, kad mes turėtume kliautis generolais kaip galimu prezidento stabdžiu“, – sakė jis.
Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo, ar gali Senatas (iš esmės Jungtinių Valstijų piliečiai) patikėti prezidentui tokį svarbų sprendimą, juo labiau, kai jį reikia priimti per kelias minutes, o gal net sekundes.
Gynybos sekretorius, generolai ir teisininkai turės labai mažai laiko deramai įvertinti prezidento sprendimą. Dėl šios priežasties dalis senatorių įsitikinę, kad būtent todėl prezidentas turi turėti teisę panašiomis aplinkybės veikti greitai ir ryžtingai.
Jungtinių Valstijų prezidentas turi būti pasirengęs „reaguoti, jeigu mus puola“, ir jam neturėtų trukdyti „grupelė teisininkų bunkeryje“, tvirtina senatorius Marco Rubio.
Jo bendrapartietis respublikonas iš Aidaho Jamesas Rischas sako, kad diskusijomis Vašingtone domisi Pchenjanas ir darosi išvadas. „Padarysime viską, ką reikia, gindami savo šalį“, – netiesiogiai kreipdamasis į agresorių pareiškė J. Rischas.
Posėdžio pabaigoje senatoriai ir ekspertai vieningai sutarė, kad branduolinį arsenalą būtina modernizuoti – dėl viso pikto.