Galutinis sprendimas dar nepriimtas, o šis klausimas tebėra svarstomas, sakė pareigūnas. Tačiau netgi faktas, kad apie tai yra diskutuojama, pabrėžia JAV administracijos susirūpinimą dėl potencialios žalos, kurią daro jau kelis mėnesius besitęsiantis šnipinėjimo skandalas, įskaitant naujausius paviešinimus, jog Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) sekė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius.
Pirmadienį Senato žvalgybos komiteto pirmininkė demokratė Dianne Feinstein paragino atlikti „išsamią visų žvalgybos programų peržiūrą“, kai buvo paskelbta apie numanomą A.Merkel šnipinėjimą. Savo pranešime ši Kalifornijos senatorė nurodė, kad Baltieji rūmai ją informavo, jog žvalgybos informacijos „apie mūsų sąjungininkus rinkimas nebebus tęsiamas“.
Minėtas administracijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad tas pranešimas nebuvo tikslus, tačiau pridūrė, jog kai jau atlikta kai kurių neįvardytų pokyčių ir kad svarstomi tolesni žingsniai, tokie kaip sprendimas neberinkti informacijos apie draugiškų valstybių vadovų pokalbius ir kitokius ryšius.
Žiniasklaidos pranešimai, pagrįsti dokumentais, nutekintais buvusio NSA sistemų analitiko Edwardo Snowdeno, rodo, kad NSA rinko informaciją apie A.Merkel ir kitų 34 užsienio lyderių pokalbius.