JAV Karinės komisijos priežiūros teismas panaikino kaltės pripažinimo pareiškimą, kurį D.Hicksas pateikė 2007 metų kovą. Australas buvo pirmasis nuteistas Gvantanamo kalinys.
„Šio sprendimo laukėm ne vienerius metus, – sakė D.Hicksas per spaudos konferenciją Sidnėjuje. – Tapo lengviau, nes viskas baigėsi.“
39 metų D.Hicksas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl materialinės pagalbos teroristams mainais į sprendimą jam planuotą skirti septynerių metų įkalinimo bausmę sutrumpinti iki devynių mėnesių. Tų pačių metų pabaigoje australui, kuris arešte buvo laikomas nuo 2001 metų pabaigos, buvo leista grįžti namo.
Pernai apeliacinis teismas kito Gvantanamo kalinio byloje priėmė sprendimą, kad materialinė pagalba terorizmui teisiškai negali būti laikoma karo nusikaltimu, jeigu ji susijusi su veiksmais iki 2006 metų, kai JAV Kongresas priėmė įstatymą, atvėrusį kelią įkurti specialų tribunolą Gvantanamo kaliniams, žinomą kaip karinė komisija.
Prokurorai pripažino, kad D.Hickso teikta materialinė pagalba nebegali būti laikoma nusikaltimu, bet argumentavo, kad kaltinamoji nutartis jo byloje tebėra veiksni, nes jis buvo pasižadėjęs neskųsti teismo sprendimo pagal susitarimą dėl švelnesnės bausmės. Tačiau apeliacinis teismas šį argumentą atmetė.
Pentagono atstovas armijos pulkininkas leitenantas Mylesas Cagginsas sakė, kad vyriausybė naujausio sprendimo neskųs. Savo rašytiniame pranešime jis pridūrė, kad D.Hicksas buvo nuteistas pagal „savanorišką prisipažinimą“, jog jis buvo apmokomas tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ stovykloje ir buvo susitikęs su tos grupuotės lyderiu Osama bin Ladenu.
D.Hicksas ir jo advokatai teigė, kad jis patyrė žiaurų elgesį, kai buvo kalinamas JAV, o savo kaltę pripažino vien tam, kad galėtų grįžti namo.
„Penkerius metus buvai fiziškai ir psichologiškai kankinamas ir dabar turiu su tuo gyventi“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.