„Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman .
W. Sherman, anksčiau šį mėnesį Vienoje susitikusi su savo kolega iš Rusijos, siekdama perspėti Maskvą susilaikyti nuo įsiveržimo į kaimynę, sakė, kad V. Putino planams gali turėti įtakos žiemos olimpinės žaidynės Pekine, kurioms JAV ir kelios jų sąjungininkės paskelbė diplomatinį boikotą dėl žmogaus teisių pažeidimų.
„Mes visi žinome, kad Pekino olimpinės žaidynės prasideda vasario 4 dieną atidarymo ceremonija, ir prezidentas Putinas tikisi ten dalyvauti“, – per Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją sakė W. Sherman.
„Manau, kad prezidentas Xi Jinpingas tikriausiai netrykštų džiaugsmu, jei Putinas pasirinktų tą momentą įsiveržti į Ukrainą, todėl tai gali turėti įtakos jo laiko pasirinkimui ir mąstymui“, – pridūrė ji.
W. Sherman sakė, kad Jungtinės Valstijos siekia diplomatijos, bet taip pat „rengiasi blogiausiam“.
Ji pakartojo, kad „jei net vienas Rusijos karys įsiveržtų į Ukrainą, tai būtų labai rimtas dalykas“. Tokią žinutę skelbia Vašingtonas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas sukėlė sumaištį užsiminęs, kad koks nors „mažesnis“ įsiveržimas sulauktų mažesnio NATO priešinimosi.
Tačiau W. Sherman sakė, kad Jungtinės Valstijos „rengiasi visokiems scenarijams“ – nuo „visiškos invazijos“ iki „hibridinių išpuolių ar ardomosios veiklos, sabotažo ar prievartos“.
Pasak jos, bet kokia invazija „turėtų milžiniškų pasekmių Ukrainai ir Europai, bet taip pat siųstų žinią visam pasauliui, kad kiti autokratai gali elgtis taip nebaudžiami ir aplenkti seniai galiojančius tarptautinius suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus bei šalies galimybę pasirinkti savo aljansus“.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.