Dienraštis "The Washington Post" paskelbė, kad Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) turi tiesioginę prieigą prie serverių, kuri leidžia jiems sekti bet kurio asmens veiklą internete pagal jo įkeliamus garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, elektroninius laiškus ir prisijungimo žurnalų įrašus.
Su šia programa susijusios kai kurios didžiausios Silicio slėnio bendrovės, tarp jų "Microsoft", "Yahoo", "Google", "Facebook", "Apple", "PalTalk", AOL, "Skype" ir "YouTube", teigiama pranešimuose.
Laikraštis pateikė detalių apie balandį vykusį seminarą, kuriame NSA Signalų žvalgybos direktorato analitikai buvo supažindinti su itin slapta sekimo programa PRISM.
Šią informaciją nutekino vienas karjeros žvalgybininkas, "asmeniškai susipažinęs su tomis sistemomis ir apimtas siaubo dėl jų galimybių", norintis paviešinti, jo nuomone, "didžiulį kišimąsi į privatumą", rašo "The Washington Post".
"Jie tikrąja prasme gali stebėti, kaip formuojasi jūsų idėjos, kai jūs surinkinėjat tekstą", - dienraštis citavo savo šaltinio žodžius.
PRISM buvo įkurta 2007 metais ir augo "eksponentiškai", o šiuo metu yra tapusi daugiausiai informacijos duodančiu šaltiniu JAV prezidento Baracko Obamos Kasdienei apžvalgai - šalies vadovui kasdien pateikiamai itin slaptai žvalgybos informacijos suvestinei.
Ši "The Washington Post" informaciją, apie kurią taip pat rašė Didžiosios Britanijos laikraštis "The Guardian", buvo paskelbta kilus pasipiktinimui dėl vyriausybės vykdomo telefoninių pokalbių sekimo programos, dėl kurios atsinaujino debatai dėl žvalgybos metodų, pirmiausiai pradėtų taikyti ankstesnio prezidento George'o W.Busho administracija po teroro išpuolių 2001 metų rugsėjo 11-ąją.
Tas pranešimas buvo paskelbtas paaiškėjus, kad B.Obamai pavaldi JAV žvalgybos bendruomenė dideliu mastu renka informaciją apie milijonų amerikiečių pokalbius mobiliaisiais telefonais, o pilietinės laisvės organizacijos tokius veiksmus vadino orveliškais.
Kaip rašo "The Guardian", PRISM leidžia žvalgybos bendruomenei rinkti įvairią informaciją, tokią kaip atliktų internetinių paieškų istorija, elektroninių laiškų turinys, duomenys apie failų siuntimąsi ir įkėlimą, taip pat interneto pašnekesių svetainių turinys.
Interneto milžinės neigia atvėrusios "galines duris" JAV žvalgybai
Nors nutekintas dokumentas rodo, jog ši programa buvo sankcionuota joje dalyvaujančių bendrovių, kelios iš jų paneigė ką nors apie ją žinojusios. "Google" paneigė užuominas, kad ji atvėrė "galines duris" žvalgybos agentūroms.
"Google" giliai rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu. Mes teikiame vyriausybei duomenis apie vartotojus pagal įstatymus ir rūpestingai peržiūrime visus tokius prašymus", - sakoma bendrovės pranešime, kurį citavo "The Guardian".
"Kartas nuo karto žmonės iškelia prielaidą, kad mes sukūrėme vyriausybei "galines duris" į mūsų sistemas, tačiau "Google" neturi galinių durų, kad vyriausybė prieitų prie privačių vartotojų duomenų", - pridūrė bendrovė.
Vienos neįvardytos technologijų bendrovės vadovas, kurį citavo "The Guardian", pridūrė: "Jeigu jie tai daro, tai be mūsų žinios."
"The Guardian" pranešė, kad "Microsoft" šioje programoje dalyvauja nuo 2007 metų, o "Apple" buvo viena iš vėliausiai prisijungusių - 2012 metų spalį.
Vėliau "Apple" paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai neigė ką nors žinojusi apie šį planą.
"Mes niekada negirdėjome apie PRISM. Nesuteikiame jokiai vyriausybinei agentūrai tiesioginės prieigos prie mūsų serverių, ir bet vyriausybinė agentūra, prašanti duomenų apie klientus, privalo gauti teismo orderį", - pažymėjo "Apple" atstovas Steve'as Dowlingas.
"Nesuteikiame jokiai vyriausybinei organizacijai tiesioginės prieigos prie "Facebook" serverių", - sakė šio socialinio tinklo vyriausiasis saugumo pareigūnas Joe Sullivanas.
"Kaip "Facebook" yra prašomas duomenų arba informacijos apie konkrečius asmenis, mes kruopščiai patikriname visus tokius prašymus, ar jie atitinka visus susijusius įstatymus, ir teikiame informaciją tik tokiu mastu, kuris yra numatytas įstatymų", - aiškino jis.
"Microsoft" pareiškė, jog jeigu vyriausybė turi "platesnę savanorišką nacionalinio saugumo programą vartotojų duomenims rinkti, mes joje nedalyvaujame".
Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė "Yahoo" taip pat kategoriškai tvirtino nesuteikianti vyriausybei tiesioginės prieigos prie jos serverių, sistemų arba tinklų.
Kaip pranešama, PRISM leidžia NSA gauti informaciją iš šaltinių netgi nepateikiant jokių tiesioginių prašymų paslaugų tiekėjams ir negavus teismų orderių kiekvienam atvejui.
"The Guardian" rašo, kad ši programa suteikia informacijos daugiau nei 2 000 kiekvieną mėnesį parengiamų žvalgybos ataskaitų. Praeitais metais buvo parengta daugiau nei 24 tūkst. tokių ataskaitų, o lyginant su 2011-aisiais, jų pagausėjo 27 procentais.
Iš viso maždaug 77 tūkst. žvalgybos ataskaitose buvo cituojama iš PRISM gauta informacija nuo šios programos pradžios prieš šešerius metus, sakoma "The Guardian" pranešime.