Sąvoka „rugpjūčio sindromas“ arba „juodojo rugpjūčio sindromas“ Rusijoje vartojama jau beveik du dešimtmečius. Ji naudojama kalbant apie chaotiškus įvykius ar katastrofas, šalį ištinkančius praktiškai kiekvieną mielą paskutinį vasaros mėnesį nuo pat Sovietų Sąjungos griūties.
2015 metų rugpjūtis taip pat ne išimtis, skelbia stratfor.com.
Dauguma mokslo žmonių ir žiniasklaidos atstovų „rugpjūčio sindromo“ pradžia įvardija 1991 metus, kai komunistų šalininkai bandė surengti perversmą ir nuo valdžios nušalinti sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą.
Rugpjūčio „pučas“ vyko kelios dienos prieš Ukrainos parlamentui priimant rezoliuciją dėl nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos. Anot analitikų, tada sąvoka „rugpjūčio sindromas“ ir pradėjo savo kelią.
Pavyzdžiui, 1998 metų rugpjūtį Rusija paskelbė negalinti padengti nei valstybės, nei užsienio skolos – šalis nugrimzdo į rublio krizę. 1999 merų rugpjūtį Čečėnijos kovotojai įsiveržė į Dagestaną ir pradėjo antrąjį Čečėnijos karą.
Tų pačių metų rugpjūtį tuometinis šalies prezidentas Borisas Jelcinas Vladimirą Putiną paskyrė ministru pirmininku – prasidėjo esminiai pokyčiai Rusijos valdžioje.
2000 metų rugpjūtį Maskvoje teroristai įvykdė kruviną išpuolį, o pasaulį pašiurpino povandeninio laivo „Kursk“ tragedija. 2008 metų rugpjūtį prasidėjo ir gana greitai baigėsi Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas. Nieko keisto, kad būtent šį mėnesį rusai ypač pikti.
2015 metų rugpjūtis išsiskiria Maskvos ir Kijevo vykdomu konflikto rytinėje Ukrainoje eskalavimu. Pirmadienį, rugpjūčio 17 dieną, Ukraina oficialiai įvardijo net 148 paliaubų susitarimo pažeidimo atvejus. Nuolat pasirodo pranešimų, kad abi konfliktuojančios pusės prie fronto linijos siunčia sunkiąją ginkluotę.
Tą patį pirmadienį V. Putinas ir šalies ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas lankėsi Kryme. Oficiali aukščiausių Rusijos lyderių, kurie įprastai dviese už teisėtos Rusijos ribų nekeliauja, vizito aneksuotame pusiasalyje priežastis – turizmo skatinimas.
Panašu, kad asmeninis prezidento įsitraukimas tėra pigus viešųjų ryšių triukas. Atsinaujinę mūšiai rytinėje Ukrainoje leidžia daryti ir dar vieną išvadą – gali būti, kad Rusija regione turi naujų planų.
Apie tai netiesiogiai užsimena įtakingas Kremliaus veikėjas ir Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas. Praeitą savaitę per interviu „Novaja Gazeta“, pavadintame „Rugpjūčio provokacija: politinis daugiausia nerimo keliančio mėnesio vertinimas“, S. Naryškinas faktą, kad rusai šiais metais su baime laukia paskutinio vasaros mėnesio, susiejo su Vakaruose susiklosčiusia situacija: Vakarų lyderiai neatostogauja.
Užuot ilsėjęsi, jie „aktyviai ruošiasi naujoms provokacijoms“. S. Naryškino teigimu, Jungtinės Valstijos rugpjūtį Rusijai rengia siurprizą, tačiau Maskva apie tai informuota, tad ir pasiruošusi.
Jungtinės Valstijos dėl konflikto Ukrainoje eskalavimo nebūdingai tyli.
Maskva ir Vašingtonas kai kuriais klausimais diplomatiniame lygmenyje bendradarbiauja. Šiame kontekste galima paminėti Sirijos klausimą, tačiau tokių derybų rezultatų bent jau artimiausiu metu dėl vis atsirandančių iššūkių tikėtis neverta.
Panašu, kad Rusija numano apie aktyvesnį Jungtinių Valstijų įsitraukimą Ukrainoje, gali būti, kad planuoja stiprinti gynybą ir, esant reikalui, atremti smūgį.
Maskva, kuriai nepavyko numatyti neramumų Ukrainoje pradžios, po kurių įgaliojimų neteko prorusiška valdžia, tapo labai jautri, galbūt netgi kankinama savotiškos paranojos.
Kremlius nebėra tikras, ar gali nuspėti ir deramai reaguoti į naujus Vašingtono žingsnius.
Vašingtonas rastų ne vieną būdą, kaip apsunkinti Rusijos gyvenimą, pavyzdžiui, apginkluoti Ukrainą ar pritaikyti naujų griežtesnių sankcijų. Arba padaryti ką nors visai netikėto.
Nerimas dėl galimų Amerikos veiksmų auga kaip tik tuo metu, kai Rusiją smaugia ekonominės problemos. Žmonės vis garsiau reiškia nepasitenkinimą dėl brangstančių maistų produktų, konfliktų Kremliaus viduje ir Vakarų taikomų sankcijų.
Maskva ieško alternatyvių partnerysčių ir gręžiasi, pavyzdžiui, į Kiniją, tačiau Pekinas dėl nestabilios šalies finansinės situacijos visokeriopos pagalbos žadėti negali. Tiesą sakant, Rusijai lieka vis mažiau pasirinkimo variantų.
Bet koks svarbus Jungtinių Valstijų manevras gali tapti rimtu išbandymu – ar net katastrofa – Kremliaus gebėjimams vienu metu spręsti daug skirtingų problemų.
Tiesą sakant, rusai jau dabar pavojingai įsitempę. Šio rugpjūčio Rusijos veiksmai iš šono atrodo labiau chaotiški nei įprastai. Priežastis? Kaip apie Jungtinių Valstijų spaudimą Maskvai sakė S. Naryškinas, „užuodžiamas itin stiprus politinio rudens kvapas“.