„Jei JK kariuomenės būtų paprašyta kariauti šį vakarą, ji kariautų šį vakarą“, – Bendruomenių rūmų Gynybos komitetui sakė R. Magowanas. – Nemanau, kad kas nors iš čia esančiųjų turėtų turėti iliuzijų – jei rusai šiąnakt įsiveržtų į Rytų Europą, mes su jais susitiktume šioje kovoje.“
Toks komentaras nuskambėjo iš aukšto rango pareigūno lūpų, kai britų parlamento nariai ketvirtadienį paklausė, kiek britų brigadų galėtų atvykti į rytinį NATO flangą, jei Rusija stipriai eskaluotų situaciją.
Rytų Europos NATO narės, rašo „Politico“, su nerimu stebi Rusijos invaziją į Ukrainą, o Suomija, kurios rytinė siena ribojasi su Rusija, šią savaitę įspėjo apie sabotažą svarbioje infrastruktūroje.
NATO kolektyvinės gynybos principai numato, kad vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Vokietijos gynybos ministras: Europa susiduria su ilgalaike Rusijos grėsme
Europa susiduria su ilgalaike grėsme, nes besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą „nebėra regioninis karas“, šeštadienį perspėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „seniai visiškai perėjo prie karo ekonomikos“, šiuo metu šalis per tris mėnesius pagamina tiek ginklų ir šaudmenų, kiek visoje Europos Sąjungoje jų pagaminama per metus, sakė B. Pistoriusas.
Ministras atkreipė dėmesį į V. Putino spalio pabaigoje pasakytą kalbą, kai autoritarinis Rusijos lyderis kalbėjo apie „rimtą, nesutaikomą kovą dėl naujos pasaulio tvarkos“ ir sakė jau matąs save kaip nugalėtoją kare prieš ukrainiečius.
Drauge įsibėgėja hibridinis karas su dezinformacija ir netikromis naujienomis, sakė B. Pistoriusas per renginį vakariniame Arnsbergo mieste.
„Mūsų saugumas yra trapus turtas“, – sakė B. Pistoriusas. Vokietija turi paspartinti tempą ir daugiau investuoti į savo „karinius pajėgumus“, perspėjo jis.
