Britanijos premjeras Davidas Cameronas ir JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch kartu su karaliene ir kitais karališkosios šeimos nariai dalyvavo ceremonijoje Ranimide – paupio pievoje į vakarus nuo Londono, kur 1215 metų birželio 15 dieną despotiškas Anglijos karalius Jonas Bežemis, paklusdamas Bažnyčios, baronų, riterių ir miestiečių reikalavimams, savo atspaudu patvirtino tą raštą, išvardijanti jo pavaldinių esmines teises.
Didžioji chartija laikoma Anglijos teisės ir pilietinių laisvių kertiniu dokumentu, taip pat įkvėpusiu paskelbti JAV konstituciją.
Chartijos projektą paruošė Kenterberio arkivyskupas ir patvirtino Jonas Bežemis, siekdami sutramdyti maištinguosius baronus, reiškusius nepasitenkinimą karaliaus nekompetencija finansų srityje ir jo elgesiu su kilmingaisiais.
Ji įtvirtino principą, kad karalius taip pat yra pavaldus įstatymams, o ne yra aukščiau jų, taip pat skelbė, kad „joks laisvas žmogus negali būti suimtas arba įkalintas ... išskyrus atvejus, kai tai bus teisėtai nuspręsta jam lygių asmenų arba to reikalaus šalies įstatymas“.
Originalus dokumentas galiojo trumpai: po devynių savaičių popiežius panaikino šią chartiją, nusprendęs, kad karalius ją pasirašė per prievartą, tačiau dokumentas vėl įsigaliojo po Jono Bežemio mirties 1216 metais.
L.Lynch sakė, kad šis istorinis raštas „nebuvo nei platus, nei ilgaamžis ... bet jo priėmimas tapo kelrodžiu ilgame ir sunkiame žygyje“.
„Principai, kuriuos galima atsekti iki Didžiosios chartijos, išreiškia sampratą, jog nėra nieko svarbiau negu žmogaus orumas“, – pabrėžė ji.
Tuo tarpu D.Cameronas sakė, kad mūsų dienų britai privalo apsaugoti tos chartijos „svarbius pasiekimus“.
Vis dėlto premjero oponentai kaltina jį mėginant suvaržyti tas teises. D.Camerono konservatorių vyriausybė nori pakeisti 1998 metų Žmogaus teisių įstatymą, kurio pagrindinis arbitras yra Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), britiškuoju Teisių biliu. Tokio žingsnio priešininkai baiminasi, kad jis susilpnintų pagrindinių piliečių teisių ir laisvių apsaugą.
D.Cameronas sakė, kad Didžioji chartija teikė įkvėpimą daugeliui: pradedant sufražisčių judėjimu, reikalavusiu suteikti balso teisę moterims, baigiant Mahatma Gandhi ir Nelsonu Mandela, kuris tą dokumentą citavo savo teisme 1964 metais.
Tačiau premjeras, aiškiai turėdamas galvoje mūsų dienų politinius debatus pridūrė: „Ironiška ... kad „žmogaus teisių“ geras vardas kartais tapdavo iškraipytas ir nuvertintas.“
„Mūsų kartai tenka pareiga atkurti tų teisių reputaciją ir jų kritinę reikšmę pagrindžiant mūsų teisinę sistemą“, – pridūrė jis.
Žmogaus teisių organizacijos „Liberty“ atstovė Shami Chakrabarti sakė, kad D.Cameronas „galėtų surengti meistriško atviro akiplėšiškumo kursus, naudodamasis Didžiosios chartijos diena, kad apjuodintų mūsų Žmogaus teisių įstatymą“.
Didžiosios laisvių chartijos 800-osios metinės minimos daugelyje renginių, įskaitant parodą Britų bibliotekoje, kurioje eksponuojamos visos keturios išlikusios originalios to dokumento kopijos, surašytos raštininkų ant pergamento, pagaminto iš ėriukų odos.
Sekmadienį britai buvo kviečiami išgerti už laisvę puodelį arbatos per visoje šalyje vykusius „Laisvės arbatėlės“ renginius.
Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad Didžiajai chartijai taip pat galima dėkoti už britų teisę gerti alų pintomis. Tame dokumente buvo pareikšta, kad visoje šalyje turi būti taikomi vieningi vyno ir alaus saiko matai.
„Turėtume visi didžiuotis didžia mūsų šalies, aludarystės galiūnės, didžia istorija, – sakė už šį sektorių atsakingas vyriausybės narys Marcus Jonesas. – Dėl to šiandien išties dera švęsti Britanijos alaus dieną kartu su Didžiosios chartijos diena.“
Iki mūsų dienų yra išlikę keturi šio dokumento, turinčio pusketvirto tūkstančio žodžių, egzemplioriai, du iš jų yra saugomi Britų bibliotekoje ir po vieną Linkolno bei Solsberio katedrose.