D. Frostas penktadienį turėtų susitikti su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, daugumai tikintis, kad JK pasinaudos vadinamojo Šiaurės Airijos protokolo straipsniu, suteikiančiu teisę abiem šalims esant ypatingoms aplinkybėms įšaldyti kai kurių prekybos susitarimų galiojimą, jei jos mano, kad susitarimas kelia „rimtų, ilgai trukti galinčių ekonominių, socialinių ar su aplinka susijusių sunkumų“.
ES perspėjo JK, kad taip pasielgusi ji gali sulaukti „rimtų pasekmių“. Manoma, kad gali iškilti grėsmė atskiram susitarimui dėl prekybos ir bendradarbiavimo po „Brexito“, taip pat įvesta muitų.
Tačiau D. Frostas kalbėdamas parlamente pareiškė, kad keturios savaitės derybų dar nesibaigė, ir dar reikia tinkamai išanalizuoti keletą punktų.
„Tikrai neatsisakysiu šio proceso, bent jau kol taps visiškai aišku, kad daugiau nieko negalima padaryti“, – sakė jis kalbėdamas aukštuosiuose Lordų rūmuose. – Mes tikrai dar to nepasiekėme.“
Tačiau jeigu taip atsitiktų, „16-ojo straipsnio saugikliai bus vienintelė mūsų pasirinkimo galimybė“, pridūrė jis, kalbėdamas apie protokolo straipsnį, numatantį galimybę įšaldyti susitarimus.
ES narės Airijos vyriausybė antradienį pranešė susirinkusi aptarti planų nenumatytiems atvejams, jei derybos nutrūktų, JK įšaldytų protokolą ir Briuselis imtųsi atsakomųjų veiksmų.
Ministro Pirmininko pavaduotojas Leo Varadkaras sakė, kad blokas gali „neturėti kito pasirinkimo“, tik įvesti „atsveriamąsias priemones“, jei Londonas pasinaudotų minėtu straipsniu.
Tokios perspektyvos pakurstė būgštavimus, kaip tai paveiks JK priklausančią Šiaurės Airiją, išgyvenusiai tris dešimtmečius smurto, kol buvo pasirašytas istorinis 1998 metų taikos susitarimas.
Šiaurės Airijos protokolo derinimas buvo bene labiausiai įtampą kurstęs procesas per ilgai trukusį Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos, inicijuotą Londono po 2016 metais įvykusio istorinio „Brexito“ referendumo.
Abi šalys sako norinčios išsaugoti taiką ir stabilumą užtikrindamos, kad Airijos saloje neatsirastų realios sienos tarp ES narės Airijos Respublikos ir JK provincijos – Šiaurės Airijos.
Šiuo tikslu Šiaurės Airijai buvo suteiktas unikalus statusas – provincija yra tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES bendrosios rinkos dalis.
Dėl šios priežasties uostuose turi būti vykdomos muitinės patikros, kad prekės iš Anglijos, Škotijos arba Velso negalėtų būti laisvai gabenamos į ES per sausumos sieną Airijos saloje. Tačiau tokia nuostata piktina Šiaurės Airijos junionistus.
JK teigia, kad protokolas yra neįgyvendinamas. Neramumus kelia ir Šiaurės Airijos radikalūs junionistai, kurie sako esantys atskirti nuo likusios karalystės.
ES pasiūlė sušvelninti muitinės patikras prekėms, gabenamoms į Šiaurės Airiją iš likusios Jungtinės Karalystės dalies, tačiau neketina atsisakyti Europos jurisdikcijos sprendžiant iškilusius ginčus.
„Švelniai siūlau mūsų Europos draugams išlikti ramiems ir laikytis proporcingumo, – sakė D. Frostas.
„Tegul jie verčiau prisimena, kad nė viena vyriausybė, nė viena šalis nėra labiau suinteresuota Šiaurės Airijos stabilumu ir saugumu bei Belfasto (Didžiojo penktadienio) susitarimu už šią vyriausybę“, – paragino jis. – Vargu ar pasielgsime taip, kad tam viskam sukeltume pavojų“.
„Kad visi galėtume judėti toliau, vis dar išlieka reali galimybė išvengti konfrontacijos, įveikti dabartinius sunkumus ir sukurti naują, geresnę pusiausvyrą, – pridūrė D. Frostas.
1998 metų Didžiojo penktadienio taikos sutartimi buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs smurtas tarp suvienytos Airijos siekiančių respublikonų ir lojalistų, norinčių, kad Šiaurės Airija liktų Jungtinėje Karalystėje.