Nors Paryžius anksčiau tokią iniciatyvą atmetė, pareigūnai sakė, jog JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas per trečiadienį vakare surengtas derybas telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pabrėžė, kad šis pasiūlymas tebegalioja.
„Mes siūlome padidinti mūsų paramą, taip pat dirbti kartu su partneriais pakrantės ruožuose, iš kur išplaukia tie laivai“, – sakė B. Johnsonas trečiadienį vėlai vakare interviu britų visuomeniniam transliuotojui BBC.
„Viliuosi, kad po pastarųjų įvykių tam bus pritarta“, – sakė jis ir pridūrė, jog negalima leisti, kad žmonių kontrabandininkai „išsisuktų dėl nužudymo“.
Imigracijos ministras Kevinas Fosteris sakė, kad Britanija Prancūzijos prašymu pasiuntė sraigtasparnį prisidėti prie paieškos ir gelbėjimo operacijos po daugiausiai migrantų gyvybių nusinešusios nelaimės nuo 2018 metų, kai Lamanšo sąsiauris tapo traukos centru migrantams iš Afrikos, Vidurinių Rytų ir Azijos.
K. Fosteris ketvirtadienį televizijai BBC sakė, kad JK nori bendradarbiauti su Prancūzija, ir „mums malonu prisidėti prie jų operacijų pakrantėje“.
„Esame pasirengę pasiūlyti pagalbą vietoje, pasiūlyti išteklių, žmonių, kurie ten nuvyktų ir padėtų prancūzų pareigūnams“, – sakė jis.
„Kvailas būdas“
Tačiau K. Fosteris ir kiti ministrai dar kartą patvirtino, jog B. Johnsono vyriausybė taip pat pasiryžusi griežtinti bausmes už neteisėtą žmonių gabenimą ir neteisėtą patekimą į Britaniją. Tai numatyta įstatymo projekte, kuris šiuos metu svarstomas parlamente.
Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel, uoliai palaikanti šį teisės aktą, vėliau ketvirtadienį ketina pasikalbėti su Prancūzijos vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu (Žeraldu Darmanenu).
JK vyriausybė skyrė 54 mln. svarų (64 mln. eurų) finansinę paramą Prancūzijai, kad padėtų jos valdžios institucijoms stabdyti Lamanšo sąsiaurį bandančius kirsti neteisėtus migrantus, kol jie dar nepasiekė Jungtinės Karalystės vandenų.
Tačiau Londonas neslepia nusivylimo, kad daug migrantų vis dar pasiekia salos krantus, o vietos valdžia pietryčių Anglijoje sunkiai tvarkosi su logistikos problemomis, kurias kelia didelis migrantų srautas.
Šiemet Lamanšo sąsiaurį nedideliais laiveliais kirto daugiau nei 25,7 tūkst. žmonių – tris kartus daugiau nei per visus 2020 metus, rodo JK naujienų agentūros PA surinkti duomenys.
Prancūzų įstatymų leidėjas Bruno Bonnellis iš E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM) sakė, jog neprieštarautų, kad JK padėtų saugoti Prancūzijos sieną, nepaisant Paryžiaus nerimo dėl galimo valstybės suvereniteto pažeidimo.
„Jei tai iš tiesų būtų bendra veikla, o ne būdas vėl iškraipyti informaciją, apsimetant, esą Prancūzijos žmonės nusuka akis nuo tų išplaukiančių valčių“, – sakė jis BBC radijui.
Tuo metu Kalė deputatas Pierre'as-Henri Dumont'as sakė, kad raginimai stiprinti patruliavimą Prancūzijos pakrantėje yra „kvailas“ būdas migrantų krizei spręsti.
„Manau, atėjo metas abiem mūsų vyriausybėms liautis kaltinti viena kitą ir pamėginti kalbėtis bei rasti realius sprendimus“, – sakė jis televizijai BBC.
Tačiau ketvirtadienį toliau buvo tęsiamos kaltųjų paieškos. Populiariausi Britanijos bulvariniai laikraščiai savo pirmuosiuose puslapiuose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti Prancūzijos šiaurėje į vandenį brendantys migrantai ir greta stovintis prancūzų policijos automobilis, kuriame ramiai sėdi pareigūnai.