Praėjusią savaitę įvykusi spektaklio „Ginklai ir žmogus“ („Arms and the Man“) pagal garsaus airių kilmės dramaturgo George’o Bernardo Shaw pjesę premjera sukėlė audringus nacionalistų grupių protestus. Protestuotojai su plakatais „Malkovichiau, eik namo“ ketvirtadienį užblokavo prieigą prie Ivano Vazovo nacionalinio teatro sostinėje Sofijoje ir bandė jį šturmuoti, kaltindami 70 metų režisierių pasityčiojimu iš šalies istorijos ir jos piliečių. Kai kurie reikalavo uždrausti spektaklį, kuris, jų teigimu, tyčiojasi iš protėvių, padėjusių galvas už Bulgariją.
Po premjeros beveik tuščiame teatre J. Malkovichius buvo nustebęs dėl to, kaip buvo priimtas jo spektaklis. „Tai gana keista reakcija, tačiau ir keistas laikas pasaulyje – vis daugiau žmonių nori cenzūruoti dalykus, su kuriais nesutinka“, – sakė jis per spaudos konferenciją kartu su keliais aktoriais.
Įniršusių protestuotojų minia su Bulgarijos vėliavomis žodžiais ir fiziškai užpuolė teatro direktorių ir buvusį kultūros ministrą. Prokuratūra dėl susirėmimų pradėjo tyrimą.
Spektaklyje pateikiamas humoristinis požiūris į XIX a. pabaigos serbų ir bulgarų konfliktą, tyrinėjamas karo absurdiškumas, demaskuojamas meilikavimas ir militarizmas. Tai „žavi, lengva, galima sakyti, antikarinė“ komedija, interviu AFP sakė J. Malkovichius, šią pjesę 1985 m. jau pastatęs Brodvėjuje. Pasak jo, ieškoti pjesėje istorinio tikslumo yra „bauginamai naivu“. J. Malkovichius sakė esąs „visiškai tikras“, kad niekada neįžeidė nė vienos iš 47 šalių, kuriose dirbo. Jis pridūrė, jog tokį kaltinimą „gali mesti tik tie, kurie manęs visiškai nepažįsta“.
Pasak J. Malkovichiaus, G. B. Shaw „nieko nežinojo apie Bulgariją“, dramaturgas „tiesiog ieškojo vietos karui“. J. Malkovichiaus žodžiais, kraštutinių dešiniųjų protestuotojai mėgina patraukti žmonių „dėmesį į dalykus, kurių patys nori“.
Skurdžiausią Europos Sąjungos narę Bulgariją nuo 2021 m. kamuoja politinė suirutė, palanki kraštutinėms dešiniosioms partijoms, šalyje plinta prorusiška dezinformacija. Prorusiška ultranacionalistinė partija „Vazraždane“, pagal dydį trečia jėga parlamente, vadino pjesę „itin vidutiniška“, o spektaklį – „visiškai nederamu“.
Bulgarijos konservatyvi rašytojų sąjunga SBP pareiškė, kad „tokiems kūriniams“ Bulgarijoje nėra vietos, kritikavo „pasityčiojimą iš tūkstančių karių, kritusių fronte už laisvę ir šalies suvienijimą“.
Pjesę jau du kartus 1995 ir 2000 m. režisavo bulgarų režisierius Nikolajus Poliakovas, nesukėlęs didelio visuomenės pasipiktinimo. „Dabar tvyro kur kas daugiau įtampos, verda aistros, kurstoma neapykanta viskam, kas vakarietiška ir amerikietiška“, – naujienų agentūrai AFP sakė N. Poliakovas.
Europos nepriklausomų scenos menų asociacija (EAIPA) pasmerkė „kraštutinių dešiniųjų aktyvistų tiesioginį kliudymą meninės saviraiškos laisvei“ dingstimi, jog tai pasityčiojimas iš Bulgarijos nacionalinio pasididžiavimo. Pranešime sakoma, kad neapykantos ir agresijos apraiškos Europoje kelia grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms.