Trumpam grįžkime į 2017 metus, kai mokyklų skaitmenizavimo strategijos penkmečio plane buvo juodu ant balto įvardyta, jog pagrindinis tikslas – „sudaryti daugiau galimybių skaitmenizacijai, užtikrinti aukštą skaitmeninės kompetencijos lygį (ypač vaikų, moksleivių ir jaunimo), padėti įgyti daugiau žinių, užtikrinti lygias galimybes ir prieigą prie technologijų“.
Dabar Švedija garsėja kaip antra daugiausia internetu besinaudojanti valstybė visoje Europos Sąjungoje, ją lenkia tik Danija. Ir ne be pagrindo šalies valdžia nerimauja, kad jauni žmonės dabar turi per daug galimybių klasėse likti prisijungę prie interneto. Švedijos socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos ministras Jakobas Forssmedas – politinis lyderis, vadovaujantis valdžios pastangoms iš „TikTok“ platformos sugrąžinti jaunimą į tikrą gyvenimą.
Jokio išmaniojo mokykloje
„Mokyklos turi paruošti vaikus pasauliui. Ir, kaip Dievą myliu, tai, ką matome dabar, yra kažkas kitokio“, – skėstelėjęs rankomis sako J. Forssmedas. Ministro teigimu, Švedijos moksleiviai kenčia nuo plačiai paplitusių sutrikimų, internete praleidžiamos ilgos valandos pastebimai mažina tiek fizinius, tiek intelektualinius gabumus.
„Jie nebemoka naudotis žirklėmis. Negali įlipti į medį. Nemoka eiti atbulomis. Ir viskas dėl to, kad visą laiką leidžia įbedę nosis į išmanųjį telefoną. Pastebime, kad vis daugiau serga ligomis, būdingomis vidutinio amžiaus ar vyresniems žmonėms. Dabar tai ir jaunimo bėdos, nes jie praktiškai fiziškai visai neaktyvūs“, – per interviu DW ministerijoje Stokholme sakė Švedijos socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos ministras.
Štai kodėl J. Forssmedas ir pasisako už asmeninių skaitmeninių prietaisų ribojimų mokykloje įtvirtinimą teisės aktuose – jie turi būti nebe rekomendacinio pobūdžio, kaip kad yra dabar, o privalomi. Vyriausybės teikiamame naujo įstatymo projekte numatyta: moksleiviai iki devintos klasės mokykloje – tiek per pamokas, tiek per pertraukas – negali naudotis telefonais. Šie argumentai atliepti ir rugsėjo pradžioje pristatytose Švedijos visuomenės sveikatos agentūros parengtose gairėse, patariančiose vaikus iki dvejų metų saugoti nuo ekranų, mažyliams nuo dvejų iki penkerių metų ekranų laiką riboti iki vienos valandos, nuo šešerių iki dvylikos metų – iki dviejų valandų, o paaugliams – iki trijų valandų.
Švedijos socialinių reikalų ir visuomenės sveikatos ministro teigimu, nepakankamai dėmesio skiriama ir paauglių neišsimiegojimo problemai. J. Forssmedas sako, kad, remiantis naujausių apklausų rezultatais, Švedijos paaugliai vidutiniškai naktimis miega mažiau nei šešias valandas, nors turėtų miegoti nuo aštuonių iki devynių valandų. Miego vagis – ne kas kitas, o išmanieji prietaisai: „Miego trūkumas lemia prastesnį atsparumą stresui, didėja depresijos rizika, kyla suicidinių minčių, nerimas“, – paaiškina ministras.
Piktnaudžiavimas ekranais pavojingesnis mergaitėms, apstu mokslinių tyrimų, įrodančių, kad socialinė žiniasklaida „nuo mažų dienų drastiškai padidina valgymo sutrikimo riziką – mažėja pasitenkinimas savo išvaizda, kūnu“.
Priklausomybė nuo telefonų
Vienos pietinės Švedijos Malmės miesto mokyklos direktoriaus pavaduotojas Patrikas Sanderis DW sakė, kad vidurinė mokykla, kur jis dirba, jau daug metų iš moksleivių pamokų metu atima telefonus, bet per pietų pertrauką vaikai aparatus atgauna. Pavaduotojo teigimu, tokios praktikos imtasi pastebėjus ženklus, jog „balansuojama ant pavojingos piktnaudžiavimo ir priklausomybės ribos“ – net ir atėmus iš vaikų telefonus pamokų metu, akivaizdu, kaip „jų rankos nevalingai ieško savo išmaniojo“: „Tai pamatęs, ne juokais išsigandau. Nerimauju ne dėl savęs, bet dėl jų, tik dėl vaikų.“
Kitas nerimą keliantis elgesys, į kurį atkreipia dėmesį P. Sanderis, yra patyčios. Ir telefonų konfiskavimas padeda jas riboti. Mokytojo teigimu, jo mokyklos moksleivės persirengimo kambariuose fotografuoja bendramoksles ir vėliau dalijasi tomis nuotraukomis.
Vienuolikmetė: mes priklausomi
Švietimas, su kokiomis grėsmėmis susijusi priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų, panašu, Stokholmo Arstos priemiesčio pagrindinėje mokykloje, kur vaikų telefonai prieš pamokas paliekami pačių pagamintuose maišeliuose, panašu, kad veikia. Visi keturi atskirai DW kalbinti dešimtmečiai ir vienuolikmečiai prisipažino: jeigu mokykloje nebūtų tokios naudojimąsi išmaniaisiais ribojančios sistemos, jiems būtų be proto sunku susikaupti.
„Labai aktyviai naudojame „Snapchat“ ir „TikTok“, kartais tampi nuo tų dalykų priklausomas, nes tiesiog nenori padėti telefono į šoną“, – prisipažįsta moksleivė Emma.
„Jeigu jis šalia, norisi nuolat tikrinti, kas ten naujo“, – priduria jos klasės draugė Livia.
Mergaičių bendraklasis Lucas sako: net jeigu per pietų pertrauką ir atgautų savo telefoną, jis mieliau su draugais žaistų futbolą, tačiau per pamokas pagunda išsitraukti telefoną iš tiesų didelė. Moksleivis Esia neslepia: jeigu tik galėtų, telefono iš rankų nepaleistų, nes mokykloje „be proto“ nuobodu. Vaikas teigia, kad už mokyklos ribų kiekvieną dieną telefone praleidžia po tris ar keturias valandas. Kiti trys moksleiviai prisipažino, kad telefonų nustatymai riboja jų laiką – vienas gali praleisti dvi, o kitas – pustrečios valandos.
Tai viena iš priežasčių, kodėl mokytoja Asa Lind norėtų, kad mokykloje įsigaliotų griežtesni ribojimai. Jos manymu, valandos ar dviejų valandų rekomendacija, kurią pateikia Švedijos visuomenės sveikatos agentūra, jau yra daug, ir šis laikas neapima laiko, praleisto internete mokymosi tikslais. „Manau, kad vertėtų atkreipti dėmesį, ką vaikai veikia pamokų metu mokykloje, turėtume riboti, kiek laiko jie praleidžia internete. Kai pagalvoji, jie tikrai daug laiko praleidžia prie kompiuterio su ausinėmis darydami užduotis“, – mano A. Lind.
Mokytojai pririšti prie „Teams“
Kai kurie vyresnių klasių moksleiviai net ir norėdami negali atsiriboti nuo savo išmaniųjų. Lovisa Hedelin ir Nilsas Conningas yra „Sodra Latins“ gimnazijos muzikos skyriaus moksleiviai. Mokykla tvarkaraščiais ir kita aktualia informacija dalijasi „Microsoft Teams“ programėlėje. N. Conningas teigia, kad netgi sulaukia priekaištų, jeigu prieš pamoką telefone nepatikrina informacijos.
Tik šios mokyklos atvejis – unikalus. Groti instrumentu ir tuo pačiu lindėti telefone paprasčiausiai neįmanoma, sako L. Hedelin: „Jeigu daugiau moksleivių per pamokas naudotųsi išmaniaisiais, tada gal mokytojai ir imtųsi priemonių. Kol kas neaišku, kokią įtaką toks įstatymas turės tokiems mokslams.“
N. Conningo teigimu, laisvalaikiu jis iš tikrųjų stengiasi save riboti, nes kartą pagavo save telefone lindėjus iki trečios valandos ryto: „Supratau, kad taip negerai.“
Smuiko mokytoja Linda Toivola sako, kad jai dar niekada neteko iš moksleivių atimti išmaniųjų. Pati turi tris vaikus, jie mokosi kitose mokykloje. Pedagogė teigia labai laukianti, kada įsigalios J. Forssmedo siūlymai griežčiau kontroliuoti naudojimąsi telefonais: „Man labai patiks! To kaip mama laukiu nesulaukiu.“