Autorius perpasakoja didžiuosius Biblijos hitus – nuopuolio, tvano epizodus, – pateikdamas srautą, kuriame persipina teologija, psichologija ir simbolizmas. Tas simbolizmas, deja, dažnai išsiridena iš „Disney“ produkcijos. Tarkim, Adomo ir Ievos istorija lyginama su „Gražuole ir Pabaisa“, o Kainas sugretinamas su piktuoju Rėžiu iš „Liūto karaliaus“. Beskaitant susidaro įspūdis, tarytum tekstas būtų parašytas Viktorijos epochos pastoriaus, gavusio „Disney+„ prenumeratą (ir gal dar šiek tiek opiumo, kaip priedą), o tada sėdusio padirbėti prie šventadienio pamokslo.
Antra, kaipmat paaiškėja tai, kad vykstančios grumtynės yra tarp J. Petersono ir jo prozos. J. Petersono kūriniai jokiu būdu nėra lengvai paskaitomi – vienai jo knygų net akademikai linkę suteikti garbų tomo titulą. Naujasis veikalas turbūt – ne ką prastesnis. Atsivertus bet kurią knygos vietą, žvilgsnis kaipmat užklius už frazės, panašios kad ir į šitą: „Šiuolaikiniai metamarksistai, postmodernieji galios žaidėjai, tarsi metastazavo Marksą.“ Supratote? Puiku. Nes panašiomis frazėmis išmargintas ne vienas šimtas puslapių.