Ši sena idėja, kurios tikslas – priversti nuolatines Saugumo Tarybos nares apriboti savo veto teisės naudojimą, buvo atgaivinta neseniai Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Maskva, naudodamasi veto teise, paralyžiuoja veiksmus JT Saugumo Taryboje, kuri turėtų įsikišti į tokius konfliktus kaip taikos pasaulyje garantas, kaip apibrėžta JT Chartijoje.
Balsuojama būtų dėl Lichtenšteino pasiūlymo, kuriam pritarė apie 50 šalių, įskaitant JAV, bet ne dėl kurios nors iš keturių kitų nuolatinių Saugumo Tarybos narių – Rusijos, Kinijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, teigė diplomatai.
Saugumo Taryboje taip pat yra 10 nenuolatinių narių, kurios neturi veto teisės.
Pasiūlymo tekste, kurį gavo agentūra AFP, numatoma sušaukti 193 narių Generalinę Asamblėją „per 10 darbo dienų nuo vienos ar daugiau nuolatinių Saugumo Tarybos narių pasinaudojimo veto teise ir surengti debatus dėl situacijos, kurios atžvilgiu veto buvo pareikštas“.
295 veto nuo 1946 metų
Tarp iniciatorių, įsipareigojusių balsuoti už projekto tekstą, yra Ukraina, Japonija ir Vokietija. Pastarosios dvi šalys tikisi gauti nuolatinių narių vietas galimai išplėstoje Saugumo Taryboje dėl savo pasaulinės politinės ir ekonominės įtakos.
Indijos, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų pretendentų į galimą nuolatinę vietą pozicijos dar neatskleistos.
Pasak vieno diplomato, Prancūzija, net ir nebūdama tarp iniciatorių, balsuos už rezoliucijos projektą.
Kaip balsuos JK, Kinija ir Rusija, kurių parama būtų labai svarbi tokiai prieštaringai vertinamai iniciatyvai, nėra aišku.
Nuo 1946 metų, kai Sovietų Sąjunga pirmą kartą pasinaudojo veto teise, Maskva tai darė 143 kartus, gerokai aplenkdama JAV (86), JK (30), Kiniją ir Prancūziją (po 18).
„Esame ypač susirūpinę dėl gėdingo Rusijos piktnaudžiavimo veto teise per pastaruosius du dešimtmečius“, – teigė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.
Ji pridūrė, kad Lichtenšteino rezoliucijos priėmimas „bus svarbus žingsnis visų nuolatinių Saugumo Tarybos narių atskaitomybės, skaidrumo ir atsakomybės link“.
