Šiam susitarimui, kuris neišprovokavo kontroversijos kaip panašus JT migracijos paktas, pritarė 181 šalis.
Prieš jį balsavo tiktai JAV ir Vengrija, o dar trys valstybės susilaikė – Dominikos Respublika, Eritrėja ir Libija.
Kaip ir Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos, paktas dėl pabėgėlių nėra teisiškai įpareigojantis.
Šie du pasauliniai susitarimai buvo parengti remiantis vadinamąja Niujorko deklaracija, kurią 2016-ųjų rugsėjį vienbalsiai priėmė JT Generalinė Asamblėja, siekdama geriau valdyti migrantų ir pabėgėlių srautus visame pasaulyje.
Šiuo teisės aktu, parengtu prižiūrint Ženevoje įsikūrusiai JT Pabėgėlių agentūrai (UNHCR), tikimasi rasti tinkamą tarptautinį atsaką į didelius pabėgėlių srautus ir ilgalaikį pabėgėlių perkėlimą.
Kaip naujienų agentūrai AFP sakė Generalinės Asamblėjos pirmininkė Maria Fernanda Espinosa, paktas padės „visame pasaulyje sustiprinti 25 milijonams pabėgėlių teikiamą pagalbą bei apsaugą“ ir yra grindžiamas valstybių atsakomybės pasidalijimo principu.
„Pabėgėlius priimančios šalys ir toliau demonstruoja nepaprastai didelį dosnumą bei įsipareigojimą ginti pabėgėlius“, – nurodė ekvadorietė.
„Niekam ne paslaptis, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys priima 85 proc. visų pabėgėlių. Manau, kad turime palaikyti bendruomenes ir valstybes, priimančias pabėgėlius“, – pridūrė M. F. Espinosa.
Tuo metu prieš šį paktą balsavusi Vengrija pareiškė nematanti naujo susitarimo būtinybės, o JAV neseniai paskelbė, kad pritaria didžiajai daliai pakto nuostatų, išskyrus vieną, numatančią, kad prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik ribotam laikui.
Keturios užduotys
Prieš pirmadienį įvykusį balsavimą į Asamblėją kreipėsi dvi šalys, pastaruoju metu netekusios reikšmingos dalies savo gyventojų.
Sirija pažymėjo, kad diskusija neturėtų būti politizuojama, ir paprašė UNHCR teikti daugiau pagalbos Sirijos pabėgėliams, norintiems sugrįžti į karo nusiaubtą tėvynę.
Gilios ekonominės krizės krečiama Venesuela, iš kurios pabėgo daug gyventojų, paragino Asamblėją pasirūpinti, kad naujasis paktas nesuteiktų kitoms valstybėms dingsties kištis į kaimynių vidaus reikalus.
Dokumente išdėstomi keturi uždaviniai: palengvinti pabėgėlius priimančių šalių naštą; skatinti pabėgėlių savarankiškumą; palaikyti perkėlimo programas, leidžiančias pabėgėliams apsigyventi trečiosiose šalyse; suteikti pabėgėliams daugiau galimybių sugrįžti namo.
Paktu siekiama nuosekliai spręsti pabėgėlių problemas, palaikyti nacionalinius ir regioninius sprendinius. Be to, dokumente kalbama apie finansavimą, galimas partnerystes ir dalijimąsi duomenimis tarp valstybių.
Jame taip pat numatytos pažangos stebėjimo priemonės, tokios kaip kas ketverius metus rengiamas Pasaulinis pabėgėlių reikalų forumas.
Kitaip negu migracijos pakto atveju, Jungtinės Valstijos nesitraukė iš derybų, per kurias buvo svarstomas susitarimas dėl pabėgėlių.
Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos galutinis tekstas buvo priimtas liepą, o trečiadienį jį turi formaliai ratifikuoti JT Generalinė Asamblėja.
Nuo liepos tokios šalys kaip Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija nesutiko pritarti šiam susitarimui arba pareiškė rimtų abejonių.
Belgijoje nesutarimai dėl migracijos pakto išprovokavo koalicinės vyriausybės griūtį.
Anksčiau šį mėnesį per Maroke įvykusią konferenciją šiam teisės aktui pritarė 165 šalys.