Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.
„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“
„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.
Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.
Po rezoliucijos priėmimo, Baltijos valstybių vardu pasisakęs, Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė garbingai laikosi žodžio drauge imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir sisteminį tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidinėjimą.
„Šia rezoliucija išsaugojome Žmogaus teisių tarybos moralinį integralumą, parodant, jog brutaliai agresorei šioje organizacijoje vietos nėra. Esame šokiruoti pastarųjų dienų sukrečiančių vaizdų iš žudynių Bučoje ir kitų Ukrainos miestų, masinių civilių žūčių. Talentingo lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymas Ukrainoje, kur jis dokumentavo Rusijos vykdomus nusikaltimus, neseniai įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Mariupolyje, negalės būti užmirštas. Tarptautinių ekspertų fiksuojami žiaurūs Rusijos armijos vykdomi karo nusikaltimai, kaip moterų ir nepilnamečių žaginimai, neteisminiai žudymai ir masiniai civilių trėmimai į Rusijos teritoriją, negali likti be tarptautinės bendruomenės atsako, o atsakomybė už Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui bus užtikrinta", - pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT.
Bendrame Baltijos valstybių pasisakyme pažymėta, kad Rusijos agresija atsiliepia ir žiniasklaidos laisvei bei Ukrainoje dirbantiems žurnalistams - daug žurnalistų už informaciją apie karą Ukrainoje sumoka gyvybe, fiksuoti neteisėti jų sulaikymai, nemažai žurnalistų yra laikomi dingę be žinios.
Procedūrinėje rezoliucijoje išreikštas didžiulis susirūpinimas dėl Rusijos agresijos sukeltos žmogaus teisių ir humanitarinės krizės Ukrainoje bei neterminuotai suspenduojama Rusijos narystė Žmogaus teisių taryboje.
